kartogrãfija (karto… + gr. graphō – rašau), mokslas, tiriantis žemėlapių bei gaublių esmę, savybes, jų sudarymo, spausdinimo ir naudojimo metodus. Kartografijos skyriai: kartologija, kartotyra, matematinė kartografija, žemėlapių, gaublių ir atlasų sudarymas ir redagavimas, žemėlapių, gaublių ir atlasų spausdinimo technologija, kartometrija, kartografinių duomenų bazių sudarymas. Kartologija tiria erdvės vaizdo pateikimo būdus, erdvės vaizdo suvokimą, semiotines kartografinių simbolių savybes. Kartotyra tiria žemėlapius, jų elementus, savybes ir rūšis, kartografinio vaizdavimo būdus, kartografinius šaltinius, geografinių pavadinimų rašybą, žemėlapių ir atlasų raidą, klasifikaciją, nagrinėja kartografinį tyrimų metodą. Kartotyra žemėlapį traktuoja kaip sudėtingų gamtos ir visuomeninių objektų bei reiškinių sistemų modelį. Matematinė kartografija, arba kartografinių projekcijų teorija, analizuoja kartografinių projekcijų savybes, kartografinio vaizdo iškraipymo pobūdį, kuria naujų kartografinių projekcijų sudarymo metodus. Žemėlapių, gaublių ir atlasų sudarymas ir redagavimas apima naujų žemėlapių originalų sudarymo laboratorijose metodų ir procesų tyrimus ir kūrimą, reglamentuoja žemėlapių, gaublių ir atlasų redagavimą visais jų rengimo etapais iki pat išleidimo. Šio kartografijos skyriaus teorinis pagrindas yra informacijos teorijos metodai. Žemėlapių, gaublių ir atlasų spausdinimo technologija apima žemėlapių turinio vaizdavimo priemonių tyrimus, spaudos formų gamybos technologijas, spausdinimo metodus. Kai kurie šio skyriaus tyrimo objektai (spausdinimo mašinų konstrukcijos, popierius, dažai) neturi ryšio su kartografija, todėl žemėlapių spausdinimo technologija glaudžiai susijusi su technologine poligrafijos disciplina. Kartometrija tiria geografinių koordinačių, nuotolių, aukščių, plotų, tūrių, kampų matavimą žemėlapiuose, matavimo prietaisų konstrukcijas, jų techninių klaidų įvertinimą. Kartometriniai matavimai teikia duomenis morfometrinei analizei. Kartografinių duomenų bazių sudarymas apima lauko tyrimų metu sukauptų duomenų transformaciją į kartografinei leidybai reikalingus duomenų bankus taikant geografines informacines sistemas.
Kai kurie mokslai, pvz., geofizika, geologija, hidrologija, okeanografija, geobotanika, dirvotyra, kraštotvarka, saviems tyrimams plačiai naudoja topografinius žemėlapius, o tyrimo duomenis pateikia teminių žemėlapių pavidalu. Lauko sąlygomis surinkta medžiaga naudojama vidutinio ir smulkaus mastelio teminiams žemėlapiams sudaryti. Daugelyje mokslo sričių susiklostė su kartografija susijusios šakos: geologinis, geomorfologinis, dirvožemių, botaninis, zoooginis, hidrologinis, okeanografinis, kraštotvarkinis, ekonominis, socialinis kartografavimas. Pagal taikomus metodus šios disciplinos priklauso kartografijai, o pagal žemėlapių turinį – kitoms mokslo šakoms. Kartografija t. p. siejasi su geodezija ir topografija. Geodezija teikia kartografijai tikslius duomenis apie Žemės formą ir dydžius, atraminių taškų, naudojamų kartografinėms projekcijoms kurti, koordinates. Topografija teikia pirminius kartografinius šaltinius – stambaus mastelio (topografinius) žemėlapius, kuriais remiasi visi kiti žemėlapiai.
Kartografijos pagrindus pradėjo formuoti senovės graikai – žemėlapius imta sudarinėti pagal Žemės rutulišką formą. Iki Didžiųjų geografinių atradimų epochos vertingiausias kartografijos darbas buvo senovės graikų mokslininko Klaudijo Ptolemajo veikalas Geografija. Jame buvo tuo metu pažįstamo pasaulio (oikumenos) žemėlapis ir 16 regioninių žemėlapių. 15 ir 16 a. padidėjo geografinių žemėlapių poreikis, buvo pradėta kurti naujas kartografines projekcijas. To meto kartografijos lygį atspindėjo G. Mercatoriaus atlasas (1595). 17–19 a. kartografija labai patobulėjo; pradėti topografinio kartografavimo darbai, imta kurti teminius žemėlapius. 19 a. pabaigoje pradėta leisti kompleksinius ir šakinius atlasus. Išleisti pirmieji nacionaliniai atlasai. Labai išsiplėtė matematinės kartografijos darbai. 20 a. pradžioje kartografijos darbams imta taikyti aerometodus, o 6 dešimtmetyje – kosminius metodus. 1959 įsteigta Tarptautinė kartografų asociacija. 21 a. pradžioje labiausiai plėtojama kartografijos kryptis, naudojanti kompiuterinę techniką; kartografija prisideda prie erdvinės informacijos sistemų kūrimo.
Specializuoti kartografijos leidiniai pradėta leisti 20 a. pirmoje pusėje. Svarbesni žurnalai: Geodetický a kartografický obzor (Praha, nuo 1913), Geodezija i kartografija (Maskva, nuo 1925), Kartografičeskaja letopis′ (Maskva, nuo 1931), Geodézia és kartográfia (Budapeštas, nuo 1949), Kartographische Nachrichten (Gütersloh, nuo 1951), Cartography (Melburnas, nuo 1954), Bibliotheca Cartographica (Bad Godesbergas, nuo 1957), Bulletin du Comité Français de Cartographie (Paryžius, nuo 1958), Geodezija, kartografija, zemleustroistvo (Sofija, nuo 1961), Internationales Jahrbuch für Kartographie (Gütersloh, nuo 1961), Map (Tokijas, nuo 1963), Bollettino dell’ Associazione Italiana di Cartografia (Florencija, nuo 1964), Canadian Cartographer (Torontas, nuo 1964), The Cartographic Journal (Leedsas, nuo 1964), Polski Przegląd Kartograficzny (Varšuva, nuo 1969), International Journal of Geographical Information Science (Londonas, nuo 1986).
Lietuvos teritorijos pirmasis kartografinis vaizdas yra Klaudijo Ptolemajo Sarmatijos žemėlapyje (2 amžius). A. Cresqueso pasaulio žemėlapyje (1375) Lietuvos teritorijoje yra užrašas Litefanie Paganis ir išbrėžtas Nemunas. Pirmuosius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapius 16 a. sudarė M. Krebsas, B. Wapowskis, M. Strubiczius. 1613 išleistas M. K. Radvilos Našlaitėlio ir T. Makowskio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. 1826 Vilniaus universitete įsteigus Geodezijos katedrą, pradėti Lietuvos teritorijos topografinio kartografavimo darbai. Pirmasis žemėlapis (kartoschema), kuriame vietovardžiai užrašyti lietuviškai, buvo išspausdintas 1876 Mažosios Lietuvos laikraštyje Nusidavimai apie Evangelijos praplatinimą (Nr. 8); jame pavaizduotas misionieriaus E. Švelniaus kelionės iš Europos į Afriką maršrutas. Pirmąjį lietuvišką Lietuvos teritorijos žemėlapį 1900 m. Sankt Peterburge išleido A. Macijauskas. Po I pasaulinio karo, įsteigus Krašto apsaugos ministerijos Karo topografijos skyrių, sudaryti 1:25 000 ir 1:100 000 mastelio Lietuvos žemėlapiai. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvos teritorijos topografinio kartografavimo darbus organizuoja ir koordinuoja Nacionalinė žemės tarnyba bei jai pavaldžios institucijos – Aerogeodezijos institutas, GIS centras, Žemėtvarkos institutas. Teminį kartografavimą vykdo Lietuvos geologijos tarnyba, Hidrometeorologijos tarnyba, Žemėtvarkos, Lietuvos miškų, Geologijos ir geografijos institutas, Hidrografijos ir švyturių tarnyba, Vilniaus universiteto Kartografijos centras, HNIT‑Baltic Infoservisas, Briedis ir kitos valstybinės bei privačios bendrovės. 2003 įkurta Lietuvos kartografų draugija ir priimta į Tarptautinę kartografų asociaciją (ICA). Leidžiamas žurnalas Geodezija ir kartografija (nuo 1995).
L: V. Chomskis Kartografija Vilnius 1979; A. Samas Žemėlapiai ir jų kūrėjai Vilnius 1997; S. Aleksandrowicz Rozwój kartografii Wielkiego Księstwa Litewskiego od XV do połowy XVIII wieku Poznań 1971.
1776
2341