Loach Ken (Kenas Lòčas), tikr. Kenneth Charles 1936 06 17Nuneaton, anglų kino režisierius. Kelių universitetų (tarp jų – 2005 Oksfordo, 2018 Briuselio laisvojo) garbės daktaras. 1957 baigė Oksfordo universiteto Šv. Petro koledžą (teisę). Studijuodamas dalyvavo Oksfordo universiteto Eksperimentinio teatro klubo veikloje. 1957–59 tarnavo Karališkosiose oro pajėgose. Grįžęs iš tarnybos vaidino teatro trupėse. Nuo 1963 dirbo televizijos bendrovėje British Broadcasting Corporation, sukūrė televizijos vaidybinių (Kete, grįžk namo / Cathy Come Home 1966) ir dokumentinių filmų. 1967 debiutavo ilgametražiu vaidybiniu filmu Vargšė karvė (Poor Cow). Kino filme Kesas (1969) išryškėjo socialinis realistinis stilius, būdingas ir vėlesniems K. Loacho filmams. Skausmingas skirtingų socialinių grupių susidūrimas itin atvirai vaizduojamas vaidybiniame filme Žvilgsniai ir šypsenos (Looks and Smiles 1981, Kanų kino festivalio prizas), televizijos dokumentiniuose filmuose Vadovavimo klausimas (A Question of Leadership 1981), Kieno pusėje esi? (Which Side Are You On? 1984).
Ken Loach
Panašios temos keliamos ir kituose K. Loacho filmuose; svarbesni: Šeimyninis gyvenimas (Family Life 1971, Berlyno kino festivalio prizas 1972), Juodasis Džekas (Black Jack 1979, Kanų kino festivalio prizas), Slapta darbotvarkė (Hidden Agenda 1990, Kanų kino festivalio prizas, Lietuvoje rodytas pavadinimu Slaptos bylos), Visuomenės padugnės (Riff‑Raff 1991, Kanų kino festivalio prizas), Akmenų lietus (Raining Stones 1993, Kanų kino festivalio prizas), Boruže, boruže (Ladybird, Ladybird 1994, Berlyno kino festivalio prizas), Žemė ir laisvė (Land and Freedom 1995, 2 Kanų kino festivalio prizai), Karlos daina (Carla’s Song 1996), Mano vardas Džo (My Name is Joe 1998), Duona ir rožės (Bread and Roses 2000), Navigatoriai (The Navigators 2001), Mieli šešiolika (Sweet Sixteen 2002), Švelnus bučinys (Ae Fond Kiss 2004, Berlyno kino festivalio prizas), Laisvas pasaulis (It’s A Free World! 2007), Ieškant Erico (Lookinfg for Eric 2009, Kanų kino festivalio prizas), Airiškas maršrutas (Route Irish 2010), Angelų dalis (The Angels’ Share 2012, Kanų kino festivalio prizas), Džimio salė (Jimmy’s Hall 2014), Aš, Danielis Bleikas (I, Daniel Blake 2016, Kanų kino festivalio prizas), Atsiprašome, neradome jūsų (Sorry We Missed You 2019), Senasis ąžuolas (The Old Oak 2023). Filme Vėjas, siūbuojantis miežius (The Wind That Shakes the Barley 2006, Kanų kino festivalio prizas) vaizduojama 20 a. pradžios airių kova už nepriklausomybę.
K. Loacho filmų veikėjai – bedarbiai, skurstantys, beteisiai žmonės, darbininkų arba vidurinės klasės atstovai. Filmams būdinga vartotojiškos visuomenės gyvenimo, šiuolaikinio kapitalizmo kritika, rūpestis dėl socialinės neteisybės, užuojauta socialiai pažeidžiamiems herojams, subtiliai siejami individualūs žmonių likimai ir politiniai teiginiai, greta vaidina profesionalūs ir neprofesionalūs aktoriai, neretai naikinama riba tarp vaidybinio ir dokumentinio kino.
Apdovanojimai
Berlyno kino festivalio prizas (1972, 1994, 2004). Kanų kino festivalio prizas (1979, 1981, 1990, 1991, 1993, 1995, 2006, 2009, 2012, 2016). Venecijos (1994), Kanų (2004), Berlyno (2014) kino festivalių prizai už visą kūrybą. Imperatoriškoji premija (2003). Europos kino akademijos apdovanojimas už visą kūrybą (2009). Lumière’ų kino premija už indėlį į pasaulio kino raidą (2012).