Mann Klaus (Klausas Mãnas) 1906 11 18Miunchenas 1949 05 21Kanai (nusižudė), vokiečių rašytojas, teatro kritikas. Rašė ir anglų kalba. T. Manno sūnus.
20 a. 3 dešimtmetyje Berlyne įkūrė teatro trupę, vaidino kartu su seserimi Erika Mann (1905–69), aktoriais P. Wedekind, G. Gründgensu, sukūrė pjesių (Anja ir Estera / Anja und Esther 1925, Reviu keturiese / Revue zu Vieren 1926). Su seserimi keliavo po pasaulį (kelionių knygos Aplinkui / Rundherum 1929, Knyga apie Rivjerą / Das Buch von der Riviera 1931). 1933 emigravo į Šveicariją, vaidino sesers įkurtame kabarete Die Pfefferrmühle, gastroliavo po Europos šalis. Spektakliuose kritikavo nacių režimą. Gyveno Amsterdame, Paryžiuje, Ciuriche, Prahoje. Su A. Huxley, H. Mannu, A. Gide’u įsteigė emigrantų literatūrinį žurnalą Die Sammlung (ėjo 1933–35). 1934 dalyvavo rašytojų kongrese Maskvoje ir pirmajame kultūros gynimo rašytojų tarptautiniame kongrese Paryžiuje.
Klaus Mann
1936 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), dalyvavo antinacinėje veikloje, įstojo į JAV armiją. Po II pasaulinio karo susirgo depresija.
Kūryba
Pasaulėvaizdžiui turėjo įtakos R. M. Rilke’s, S. George’s, A. Strindbergo kūryba, F. Nietzsche’s filosofija. Esė knygoje Europos dvasios katastrofa (Die Heimsuchung des europäischen Geistes 1949) teigė, kad intelektualui vienintelė išeitis yra savižudybė. Pabrėžė moralinę rašytojo atsakomybę, puoselėjo kosmopolitinę idėją apie kultūros požiūriu vieningą Europą, analizavo dvasinę savo gyvenamojo meto situaciją (esė rinkiniai Šiandien ir rytoj. Apie jaunosios dvasinės Europos situaciją / Heute und morgen. Zur Situation des jungen geistigen Europas 1927, Kelio paieškos / Auf der Suche nach einem Weg 1931, André Gide’as ir modernaus mąstymo krizė / André Gide and the Crisis of Modern Thought 1947). Kūryboje aukštinama individo laisvė, būdinga krizės nuotaika. Svarbiausi romanai: Šventasis šokis. Jaunystės nuotykių knyga (Der fromme Tanz. Abenteuerbuch einer Jugend 1926), Aleksandras (Alexander 1930), Susitikimo vieta begalybėje (Treffpunkt im Unendlichen 1932), Bėgimas į šiaurę (Flucht in den Norden 1934), Patetinė simfonija (Symphonie pathétique 1935, apie P. Čaikovskį).
Reikšmingiausias kūrinys – aliuzijų romanas Mefistas – vienos karjeros romanas (Mephisto – Roman einer Karriere 1936, išleistas Amsterdame, 1956 – Rytų Berlyne, iki 1980 Vakarų Vokietijoje draustas, lietuvių kalba 2000; pagal jį 1981 pastatytas filmas, režisierius I. Szabó), jame vaizduojama talentingo aktoriaus karjera Trečiajame reiche, keliama menininko atsakomybės problema, gėrio ir blogio kolizija. Romane Vulkanas (Der Vulkan 1939) vaizduojamas vokiečių emigrantų gyvenimas Vakarų šalyse, svarstoma apsisprendimo ir būtinybės priešintis blogiui problema. Romanų pagrindiniai veikėjai – intelektualai, kurie nepaisydami sudėtingų politinių aplinkybių siekia įprasminti savo gyvenimą, dažnai pasiduoda nevilčiai. Prozoje tradicinė epo kompozicija derinama su modernaus pasakojimo elementais, būdinga tikslūs, realistiniai vaizdai, epizodiškumas, simboliniai apibendrinimai, ryšku autobiografiniai motyvai. Dar sukūrė novelių (rinkiniai Nuotykiai / Abenteuer 1929, Langas su grotomis / Vergittertes Fenster 1937). Autobiografinėje knygoje Lūžis (The Turning Point 1942, vokiečių kalba papildytas leidimas pavadinimu Der Wendepunkt 1952) pasakojama apie Mannų šeimą, pateikiama kultūrinių, politinių, filosofinių samprotavimų apie gyvenamąją laikotarpį.
2931