von Metternich Klemens (Klemensas fon Mèternichas) 1773 05 15Koblenz 1859 06 11Viena, Austrijos valstybės veikėjas. Princas (1813). Kilęs iš Reino aristokratų šeimos.
Studijavo diplomatiją Strasbūro ir Mainzo universitetuose. 1797 pasiuntinys Rastatto kongrese, 1801–03 ambasadorius Saksonijoje, 1803–05 – Prūsijoje, 1806–09 – Prancūzijoje. 1809–48 Austrijos užsienio reikalų ministras; siekdamas išsaugoti Austrijos savarankiškumą po nesėkmingų karų su Prancūzija surengė Austrijos imperatoriaus Pranciškaus I dukters Marijos Liudvikos ir Napoleono I vedybas. Po Napoleonui I nesėkmingo 1812 žygio į Rusiją K. Metternichas faktiškai vadovavo naujos antiprancūziškos koalicijos sudarymui.
Klemenso von Metternicho paveikslo fragmentas (aliejus, 1815, dailininkas T. Lawrenceʼas, Meno istorijos muziejus Vienoje)
Klemenso von Metternicho paveikslo fragmentas (aliejus, 1815, dailininkas T. Lawrenceʼas, Meno istorijos muziejus Vienoje)
Sąjungininkų kariuomenei užėmus Paryžių ir Napoleoną I ištrėmus į Elbos salą, K. Metternichas faktiškai vadovavo Vienos kongresui (1814–15), kuriame valstybės nugalėtojos pertvarkė Europos valstybių sienas. K. Metternichas sėkmingai pasipriešino Rusijos planams prisijungti visą Lenkiją ir Prūsijos ketinimams aneksuoti Saksoniją. Jam pavyko sukurti 38 Vokietijos valstybių konfederaciją, kurioje vadovaujantis vaidmuo teko Austrijai, bet nepavyko to pasiekti Italijoje; vis dėlto Austrija čia savo įtaką įtvirtino: ji aneksavo Lombardiją ir Veneciją, Toskaną, Parmą ir Modeną valdė Habsburgų kunigaikščiai.
1821–48 Austrijos kancleris, turėjo didelę įtaką ne tik Austrijos vyriausybei, bet ir Prūsijos bei Rusijos politikai. Vidaus politikoje buvo absoliutinės monarchijos, besiremiančios stipria kariuomene, biurokratija ir valstybės bei Bažnyčios sąjunga, šalininkas, tvirtas liberalizmo priešininkas. Užsienio politikoje siekė vadinamosios tarptautinės ir socialinės pusiausvyros. Pagal K. Metternichą, tarptautinė pusiausvyra – tai 15 a. susiklosčiusių valstybių sistema, kurioje jėgų balansas išlaikomas kelioms didesnėms valstybėms susivienijus tuomet, kai kuri viena valstybė (K. Metternicho manymu, pirmiausia Rusija) pradeda siekti vyravimo, be to, šios sistemos stabilumui palaikyti svarbu ginti nusistovėjusią socialinę ir valstybinę tvarką kiekvienos valstybės viduje. Palaikomas Prūsijos ir Rusijos K. Metternichas laikėsi kišimosi į kitų šalių reikalus doktrinos, pagal kurią konservatyviosios jėgos turėjo teisę ir pareigą malšinti liberalų maištus bet kurioje Europos dalyje (Šventoji sąjunga). Suprato būtinybę reformuoti Habsburgų valstybę, bet nesugebėjo sustabdyti čekų, italų, kitų tautų nacionalinio sąmoningumo didėjimo. 1848 Europoje kilus revoliucijoms, K. Metternicho sukurta sistema žlugo, jis atsistatydino. Vėliau gyveno Londone, nuo 1850 – Briuselyje. 1852 grįžo į Austriją.
-Klemens von Metternich; -Klemensas fon Meternichas