Klèmensas I (lot. Clemens I), Klèmensas Romiẽtis (lot. Clemens Romanus) apie 50Roma 101, popiežius (apie 88). Bažnyčios Tėvas, Apaštališkasis Tėvas. Šventasis (šventė – lapkričio 23). Laikomas trečiuoju popiežiumi po apaštalo Petro. Pagal Annuario, Pontifitio (2003) popiežiumi buvo 92–99. Patikimų biografinių žinių nėra. Pasak Irenėjo Lioniečio, buvo asmeniškai pažįstamas su apaštalais Petru ir Pauliumi. Nuo pirmųjų krikščionybės amžių laikomas kankiniu; pasak legendos – už žmonių krikštijimą upelyje prie Chersono (dabar Sevastopolis) imperatoriaus Trajano įsakymu buvęs paskandintas Juodojoje jūroje. Kitų, rašytinių, šaltinių duomenimis, Klemensas I miręs natūralia mirtimi Romoje. Klemenso I Laiškas korintiečiams (apie 96, fragmentai lietuvių kalba 2003) – ankstyviausias išlikęs krikščioniškas tekstas (iš neįtrauktų į Naujojo Testamento kanoną; Sirų Bažnyčioje buvo įtrauktas), artimas apaštalų raštams. Jo autorystė ir parašymo laikas istoriškai įrodyti. Laiško atsiradimo priežastis – Korinto bendruomenėje kilę nesutarimai dėl valdžios. Klemensas I ragina korintiečius susitaikyti, išsaugoti apaštalų sukurtą vadovavimo bendruomenei tvarką, aiškina hierarchijos Bažnyčioje būtinybę.
Klemensas I (raižinys iš knygos Le vite de pontefici di Antonio Ciccarelli 1588, Roma)
Kūrinys teikia žinių apie 1 a. poapaštalinę Bažnyčią, jos liturgiją, hierarchinę struktūrą, atskleidžia Romos vyskupo pranašumą prieš kitas krikščionių bendruomenes, užsimena apie šv. Petro ir Pauliaus mirtį, pateikia idėjų dėl apaštališkosios įpėdinystės. Kartais Klemensui I klaidingai priskiriama ir Antrojo laiško korintiečiams autorystė.
Vaizduojamas su inkaru ir žuvimi, kartais – prie šaltinio (kuris atsirado dėl jo maldų) su girnų akmeniu, raktais ar knyga. Sevilijos, Krymo, Århuso ir Compiègne’o, t. p. jūreivių, rūdkasių, medkirčių, vaikų ir kitų globėjas.
P: Bažnyčios Tėvai: Nuo Apaštališkųjų Tėvų iki Nikėjos Susirinkimo Vilnius 2003.
908