Klèmensas V (lot. Clemens V), tikr. Bertrand de Got apie 1250Villandraut (Akvitanija) 1314 04 20Roquemaure (Languedocas-Roussillonas; palaidotas Uzeste’o katedroje, Akvitanija), popiežius (1305). Mokėsi Orleane ir Bolonijoje. Įšventintas kunigu dirbo popiežiaus Celestino V tarnyboje. Comminges’o (Pietų-Pirėnų administracinis regionas) vyskupas (1295), Bordeaux arkivyskupas (1299). Popiežiumi vainikuotas Lione dalyvaujant Prancūzijos karaliui Pilypui IV Gražiajam; pateko į jo politinę įtaką. Kardinolais paskyrė daug prancūzų. 1309 įsikūrė Avinjone (pradėjo Avinjono nelaisvę). Sušaukė Vienne’o susirinkimą (1311–12). Karaliaus spaudžiamas panaikino tamplierių ordiną (bulė Vox in excelso 1312), paskelbė reformų dekretus (vadinamasis Klementinos – Vienne’o susirinkimo konstitucijų ir Klemenso V dekretų rinkinys).
Klemensas V (raižinys iš knygos Le vite de pontefici di Antonio Ciccarelli 1588, Roma)
Siekdamas pagerinti misionierių rengimą Sorbonoje, Oksfordo, Bolonijos ir Salamancos universitetuose nurodė įsteigti graikų, hebrajų, arabų ir chaldėjų kalbų katedras. Rėmė Vokietijos karaliaus Henriko VII politinius siekius įsitvirtinti Italijoje.
908