Klèmensas XI (lot. Clemens XI), tikr. Giovanni Francesco Albani 1649 07 22Urbino 1721 03 19Roma, popiežius (1700). Studijavo senąsias kalbas ir teisę Romoje. Kardinolas (1690). Nuo pontifikato pradžios buvo įtrauktas į Ispanijos įpėdinystės karą (1701–14). Iš pradžių rėmė prancūzus ir pripažino Pilypą V Ispanijos karaliumi. Tuo pasipiktinęs imperatorius Juozapas I 1708–09 įvedė kariuomenę į Popiežiaus valstybę ir grasino užimti Romą. Klemensas XI buvo priverstas Ispanijos karaliumi pripažinti Austrijos erchercogą Karolį (nuo 1711 – imperatorius Karolis VI). Atsakomųjų veiksmų prieš Romą ėmęsis Pilypas V Utrechto taikos sutartimi (1713) iš popiežiaus atėmė leno teisėmis valdytą Siciliją. Protestuodamas Klemensas XI paskelbė Sicilijai interdiktą. 1704 uždraudė Kinijoje naudoti jėzuitų pagal vietinius papročius pritaikytas apeigas tuo pakenkdamas misijoms.
Klemensas XI (nežinomas dailininkas, aliejus, 18 a. pirma pusė)
Bule Unigenitus (1713) pasmerkė jansenisto P. Quesnelio 101 tezę. Nepritarė Brandenburgo kurfiursto Frydricho III vainikavimui Prūsijos karaliumi Frydrichu I (1701). 1707 patvirtino Lietuvos ir Lenkijos benediktinų 9 abatijų sujungimą į vieną Šv. Kryžiaus kongregaciją. Rėmė mokslus (ypač archeologiją) ir menus, turėjo didelę biblioteką, Vatikano bibliotekoje sudarė Rytų šalių rankraščių rinkinį.
908