Klemensas XIII (skulptorius A. Canova, marmuras, 1787, Šv. Petro bazilika Romoje)
Klèmensas XIII (lot. Clemens XIII), tikr. Carlo della Torre Rezzonico 1693 03 07Venecija 1769 02 02Roma, popiežius (1758). Kilęs iš Venecijos pirklio šeimos. Buvo popiežiaus kapelionas ir apaštališkasis protonotaras. Kardinolas (1737), Paduvos vyskupas (1743). Protegavo jėzuitų ordiną; tuo metu, kai Burbonų dinastijos valdovai siekė jį panaikinti, Klemensas XIII paskelbė bulę Apostolicum pascendi munus (1765), ginančią Jėzaus draugiją, ir paskelbė interdiktą jėzuitus išvariusioms šalims (iš Portugalijos jie ištremti 1759, iš Prancūzijos – 1764). 1769 sušaukė Kardinolų konferenciją jėzuitų klausimui svarstyti, bet jos išvakarėse staiga mirė. 1764 Klemensas XIII pasmerkė febronijonybę (katalikybės srovę, neigiančią popiežiaus primatą), 1765 patvirtino Švenčiausiosios Jėzaus Širdies kultą, 1767 kanonizavo Joną Kentietį. Nepritarė Šviečiamojo amžiaus idėjoms, į Index librorum prohibitorum įtraukė C. A. Helvétijaus, J.‑J. Rousseau kai kuriuos kūrinius, prancūzų Enciklopediją.
908