Kleopatrà VII 69 pr. Kr.Aleksandrija 30 08 12 pr. Kr.Aleksandrija, Egipto karalienė. Paskutinė Ptolemajų dinastijos valdovė. Ptolemajo XII duktė. Nuo 51 pr. Kr. valdė kartu su broliu ir vyru Ptolemaju XIII. Siekė sustiprinti savo įtaką, rūmų intrigoms žlugus pabėgo į Siriją, kur surinko šalininkų kariuomenę. Cezario iškviesta į Aleksandriją įgijo jo palankumą ir paramą (47 pr. Kr. jiems gimė sūnus Ptolemajas XV, dar vadinamas Cezarionu). Dėl Cezario karinio įsikišimo (Aleksandrijos karas, 48 08–47 01 pr. Kr.) atgavo Egipto sostą. Po Ptolemajo XIII žūties (47 pr. Kr.) ištekėjo už savo kito brolio Ptolemajo XIV ir valdė kartu su juo. 46 pr. Kr. abu išvyko į Romą (oficialiai – abiejų valstybių sąjungai sutvirtinti). Cezarį nužudžius (44 03 15) grįžo į Egiptą, manoma, įsakė nužudyti Ptolemają XIV, ėmė valdyti mažamečio Cezariono vardu.
Kleopatra VII (marmuras, 1 a. pr. Kr., Senasis muziejus Berlyne)
42 pr. Kr. susipažino su Antonijumi, tapo jo sąjungininke ir meiluže, manoma, 37 pr. Kr. jiedu susituokė; su Antonijumi turėjo tris vaikus: dvynius Kleopatrą Selenę ir Aleksandrą Heliosą bei Ptolemają Filadelfą. Rėmė Antonijų per jo konfliktą su Oktavianu (nuo 27 imperatorius Augustas). Antonijui ir Kleopatrai VII pralaimėjus Aktijo mūšį (31 09 02) Oktavianas įsiveržė į Egiptą ir užėmė Aleksandriją. Nusižudžius Antonijui ir žlugus deryboms su Oktavianu dėl Egipto nepriklausomybės išsaugojimo, nusižudė ir Kleopatra VII – leidosi įkandama nuodingos gyvatės (pagal kitus šaltinius – nužudyta Oktaviano nurodymu).
Kleopatra VII – daugelio literatūros ir meno kūrinių herojė.
Cezaris ir Kleopatra (aliejus, 1866, dailininkas Jeanas-Léonas Gérômeʼas)