Fiedler Konrad (Konradas Fýdleris) 1841 09 23Oederan (Saksonija) 1895 06 13Miunchenas, vokiečių estetikas, meno filosofas. Formalistinės estetikos atstovas. 1861–1865 studijavo Lozanos, Heidelbergo, Berlyno ir Leipcigo universitetuose. Keliavo po Prancūziją, Italiją, Ispaniją, Graikiją, Palestiną, Siriją, Egiptą, gyveno Romoje. Bendravo su vokiečių dailininkais A. Feuerbachu, H. von Marées, A. von Hildebrandu, F. von Lenbachu, Šveicarijos dailininku A. Böcklinu, buvo vokiečių menininkų bendruomenės mecenatas. K. Fiedlerio formalistinė meno teorija pagrįsta filosofinėmis idėjomis ir teorinėmis nuostatomis, jos svarbiausias tikslas – atriboti estetiką nuo meno filosofijos, nagrinėti meną kaip imanentinį reiškinį, susieti jo fenomenų vertę su formaliomis struktūromis. K. Fiedleris meno istoriją aiškino kaip savarankišką imanentiškai besiplėtojančių meninių formų raidą. Meną siejo su ypatinga, tik menininkui būdinga vadinamojo grynojo meninio regėjimo forma (apvalyta nuo istorinės tikrovės, estetinio pasitenkinimo, grožio atspindėjimo). Pasak K. Fiedlerio, meno kūrinio forma pati aktyviai formuoja grynai meninį, t. y. formalųjį meno kūrinio audinį. Meno tyrinėtojo tikslas – formaliųjų kompozicinių struktūrų, meninės raiškos priemonių ir stilių vidinės kaitos analizė. Svarbiausi veikalai: Apie vaizduojamojo meno kūrinių kritiką (Über die Beurteilung von Werken der Bildenden Kunst 1876), Apie meno interesus ir jų ugdymą (Über Kunstinteressen und deren Förderung 1879), Modernusis natūralizmas ir meninė tikrovė (Moderner Naturalismus und künstlerische Wahrheit 1881), Apie meninės veiklos kilmę (Über den Ursprung der künstlerischen Tätigkeit 1887), Hans von Marées (1889), Raštai apie meną (Schriften zur Kunst 2 t., išleista 1971 21991). K. Fiedlerio idėjos padarė didelę įtaką G. Simmeliui, E. Cassireriui, B. Croce’i, H. Wölfflinui, V. Kandinskiui, P. Klee.
201