Leontjev Konstantin (rus. Константин Леонтьев; Konstantinas Leòntjevas) 1831 01 25Kudinov (Kalugos gub.) 1891 11 14Sergijev Posad, rusų filosofas, rašytojas.
Išsilavinimas ir veikla
1849–54 Maskvos universitete studijavo mediciną. 1854–57 dalyvavo Krymo kare. 1863–72 dirbo diplomatu Turkijoje, Graikijoje ir kitur. 1880–86 dirbo cenzoriumi.
Filosofijos bruožai
K. Leontjevo filosofijos pagrindas – gyvenimo estetikos samprata. Anot jo, yra du būties sandai: kylančiojo ir smunkančiojo, arba regresuojančiojo, gyvenimo. Pirmenybę teikė despotiškam, ne demokratiniam visuomenės valdymui. Stabilią būtį ir gražias jos formas, pasak K. Leontjevo, galima sukurti remiantis nelygybe, hierarchija, griežta drausme, susilaikymu ir paklusnumu. Žmonijos pažangos liberali idėja, kad įmanoma pagerinti visų žmonių gyvenimą, iškreipianti krikščionybės, kuri teigia, kad kančia ir blogis neišvengiami, esmę. K. Leontjevo idėja apie Rusijos Rytų sąjungą kovoje su išsigimstančiais Vakarais turėjo įtakos panslavizmui, eurazizmui.
Konstantin Leontjev (1880)
Filosofijos veikalai
Svarbiausi filosofijos veikalai: Bizantizmas ir slavai (Vizantizm i slavjanstvo 1875), rinkiniai Rytai, Rusija ir slavai (Vostok, Rossija i slavjanstvo 2 t. 1885–86), Nacionalinė politika, kaip pasaulinės revoliucijos priemonė (Nacional′naja politika kak orudie vsemirnoj revoljucii 1889), Teorijos ir gyvenimo slavofilija (Slavjanofil′stvo teorii i slavjanofil′stvo žizni 1891).
Literatūros kūriniai
Parašė literatūros kūrinių (komedija Vedybos iš meilės / Ženit′ba po ljubvi 1851, apysaka Dėkingumas / Blagodarnost′ 1854, romanas Savame krašte / V svoem kraju 1864), juose ryški G. Sand, I. Turgenevo įtaka, vaizduojamas kaimo, dvarininkų gyvenimas, pritariama socialinei nelygybei.
384