Konstantin Simonov

Simonov Konstantin (rus. Константин Симонов, Konstantinas Smonovas) 1915 11 28Petrograd 1979 08 28Maskva, rusų rašytojas. Vienas žymiausių 20 a. rusų poetų, prozininkų, dramaturgų, kino scenaristų, publicistų.

Biografijos faktai

1938 baigė M. Gorkio pasaulinės literatūros institutą. 1939 karo korespondentas Chalchin Gole. Per SSRS–Vokietijos karą laikraščio Krasnaja zvezda korespondentas, nacių Vokietijos kapituliacijos akto dalyvis. Po karo laikraščio Pravda korespondentas, žurnalo Novyj mir (1946–50, 1954–58), laikraščio Literaturnaja gazeta (1950–53) vyriausiasis redaktorius, vienas SSRS rašytojų sąjungos vadovų. Gyvenimo pabaigoje rūpinosi M. Bulgakovo, Ilfo ir Petrovo visos kūrybos išleidimu.

Konstatin Simonov

Kūryba

Ankstyvojoje kūryboje vyravo pilietinės atsakomybės ir heroizmo temos (poemos Nugalėtojas / Pobeditel' 1937, Ledo mūšis / Ledovoe poboišče 1938, Suvorovas 1939, pjesės Vienos meilės istorija / Istorija odnoj ljubvi 1940, lietuvių kalba pastatyta 1954, 1966, Vaikinas iš mūsų miesto / Paren′ s našego goroda 1941, lietuvių kalba 1952). Karo metų pjesėje Rusų žmonės (Russkie ljudi 1942, lietuvių kalba pastatyta 1945, išleista 1947, filmas 1943, režisieriai V. Pudovkinas, D. Vasiljevas), apysakoje Dienos ir naktys (Dni i noči 1943–44, lietuvių kalba 1947, filmas 1944, režisierius A. Stolperis), lyrikoje (rinkiniai Lyrinis dienoraštis / Liričeskij dnevnik; Su tavim ir be tavęs / S toboj i bez tebja, jame populiariausias eilėraštis Lauk manęs / Ždi menja; Fronto eilėraščiai / Frontovye stichi; visi 1942) derinami patriotizmo ir meilės, ištikimybės motyvai, atsispindi karo dalyvio autentiški išgyvenimai.

Pokario kūryba ideologizuota, atspindi Šaltojo karo pradžios atmosferą. Atšilimo laikotarpiu K. Simonovas parašė žymiausius savo kūrinius: romanų trilogiją Gyvieji ir mirusieji (romanai Gyvieji ir mirusieji / Živye i mjortvye 1959, lietuvių kalba 1962, filmas 1964, režisierius A. Stolperis, Kareiviu niekas negimsta / Soldatami ne roždajutsja 1964, lietuvių kalba 1965, filmas pavadinimu Atpildas 1969, režisierius A. Stolperis, Paskutinė vasara / Poslednee leto 1971, lietuvių kalba 1973), apysakų ciklą Iš Lopatino užrašų (Iz zapisok Lopatina 1965), apysaką Dvidešimt dienų be karo (Dvadcat΄ dnej bez vojny 1972, filmas 1977, režisierius A. Germanas), literatūrinį dienoraštį Skirtingos karo dienos (Raznye dni vojny 2 kn. 1975 ³1982), dokumentinių filmų kino ir televizijos scenarijų apie kare dalyvavusius eilinius kareivius (Jei tau brangus tavo namas… 1967, režisierius V. Ordynskis, Ėjo kareivis… 1975, režisierius M. Babakas, Kareivio atsiminimai 1976, režisieriai K. Simonovas ir M. Babakas).

Po K. Simonovo mirties išleista atsiminimų, kritikos ir interviu knyga Šiandien ir seniai (Segodnja i davno, išleista 1980), prieštaringai vertinami atsiminimai apie J. Staliną Mano kartos žmogaus akimis vertinant (Glazami čeloveka moego pokolenija, išleista 1990).

Lietuvių kalba dar išleistas K. Simonovo eilėraščių rinkinys Poezija (1965).