Kolùmbas Kristupas (isp. Cristóbal Colón, it. Cristoforo Colombo, port. Cristóvão Colombo), Columbus Christophorus 1451Genuja 1506 05 20Valladolid, Ispanijos laivyno jūrininkas, Amerikos atradėjas. Surengė 4 keliones per Atlanto vandenyną. Jo atradimai turėjo didelę pasaulinę istorinę reikšmę. Įgijęs jūreivystės, geografijos ir kartografijos žinių nuo jaunystės dalyvavo tolimosiose jūrų kelionėse. 1476–84 gyveno Portugalijoje; dalyvavo portugalų kelionėse palei Afrikos vakarinius krantus. Remdamasis netiksliais apskaičiavimais manė, kad plaukiant į vakarus nuo Pirėnų pusiasalio galima rasti trumpą jūrų kelią į Indiją ir sudarė kelionės planą. Portugalijos karalius Jonas II Puikusis jo sumanymo neparėmė, todėl Kristupas Kolumbas persikėlė į Kastiliją ir ten savo kelionės projektą pateikė karalienei Izabelei I Katalikei. Po kelerių metų pastangų išsirūpino leidimą vadovauti savo suplanuotai kelionei, gavo admirolo ir būsimųjų atrastų žemių vicekaraliaus titulą ir pažadą gauti 10 % pelno nuo atvežtų prekių.
Kristupo Kolumbo portreto fragmentas (aliejus, italų dailininkas Sebastiano del Piombo, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
I kelionė
Į kelionę išplaukė 1492 08 03 iš Paloso uosto 3 laivais – karaku Santa María (vadovavo K. Kolumbas) bei karavelėm Niña (kapitonas V. Y. Pinzónas) ir Pinta (kapitonas M. A. Pinzónas); dalyvavo apie 120 žmonių. Perplaukė Atlanto vandenyną ir 1492 10 12 atrado vieną Bahamų salyno salų, kurią vietiniai indėnai aravakai vadino Guanahani, o Kristupas Kolumbas ją pavadino San Salvadoru. Šios salos atradimo data yra oficiali Amerikos atradimo data. Atradęs dar kelias Bahamų salas 10 28 atrado Kubą, 12 06 – Haitį (ją pavadino La Isla Española). Prie Haičio krantų Santa María užplaukė ant seklumos ir ten liko, kiti 2 laivai 1493 03 15 grįžo į Ispaniją. Iš Naujojo Pasaulio atgabeno 7 indėnus, šiek tiek aukso, Europoje nematytų augalų, vaisių, paukščių plunksnų. Gavo grosadmirolo titulą.
Kristupo Kolumbo paminklas Barselonoje (skulptorius Rafael Atché)
II kelionė
II kelionė buvo prekybinė ir karinė. 1493 09 25 iš Cádizo uosto išplaukė 17 laivų; juos vedė Marie-Galante, dalyvavo apie 150 žmonių (tarp jų A. de Hojeda ir J. de la Cosa). 1493–94 ekspedicija atrado Dominiką, Gvadelupą, Antigvą, Puerto Riką, Jamaiką, kelias kitas Mažųjų Antilų salas. Nuplaukė vėl į Haitį ir šią salą ilgainiui pavertė Ispanijos laivų baze. 1496 grįžęs į Ispaniją Kristupas Kolumbas pateko į karaliaus dvaro nemalonę (grįžo be aukso ir prieskonių), prarado savo privilegijas ir III kelionės metu jau nebebuvo vicekaraliumi.
Nuo antrosios Kristupo Kolumbo kelionės prasidėjo ispanų konkista Amerikoje.
III kelionė
Per III kelionę (1498–1500; 6 laivai, apie 300 žmonių) atrado Trinidado salą, pasiekė Pietų Amerikos žemyno krantą (prie Orinoco žiočių). Sužinojęs, kad K. Kolumbui vėl nepavyko rasti aukso, karalius įsakė jį atgabenti į Ispaniją surakintą grandinėmis.
IV kelionė
Per IV kelionę (1502–04; 4 laivai, apie 1500 žmonių) apiplaukė Jukatano pusiasalį ir Centrinės Amerikos šiaurės rytinį krantą nuo Hondūro iki Panamos sąsmaukos. Sugrįžęs į Ispaniją buvo karaliaus dvaro atstumtas.
Pagal paplitusią versiją, iki mirties manė pasiekęs Azijos krantus netoli Indijos (Karibų jūros saloms prigijo Vest Indijos pavadinimas, Amerikos gyventojus imta vadinti indėnais). J. de la Cosa, II kelionės dalyvis, teigė, kad atrastas naujas žemynas.
Kristupo Kolumbo laiškai ir dienoraščiai buvo paskelbti 19 a. pabaigoje.
Atminimo įamžinimas
Jo vardu vadinama daug geografinių objektų (valstybė, Kanados provincija, kalnas, upė, keli miestai).
L: P. Lapelis Kristupas Kolumbas Kaunas 1938; T. Šuravinas Kristupas Kolumbas Vilnius 1959.