La Coruña (isp.; La Korùnja), galisų k. A Coruña (A Korùnja), miestas Ispanijos šiaurės vakaruose, Galisijoje, prie Atlanto vandenyno La Coruños įlankos; provincijos centras.
La Coruños vaizdas iš viršaus
245 700 gyventojų (2019). Prekybos, žvejybos, keleivių uostas. Automobilių magistralė ir geležinkelis į Vigo, plentas ir geležinkelis į Lugo. Tarptautinis oro uostas.
Naftos perdirbimas, juodoji ir spalvotoji (lydomas aliuminis) metalurgija, žvejybos laivų statyba, chemijos (mineralinių trąšų, farmacijos), metalo apdirbimo, maisto (žuvų konservavimo), stiklo, keramikos pramonė. Turizmas, vandens sportas. Pajūrio kurortas. Universitetas. Archeologijos, karo, dailės, provincijos muziejai. Teatras.
Architektūra
Romaninės Šv. Jokūbo (12 a., perstatyta 14–15 a.) ir Švč. Mergelės Marijos laukuose (12–15 a.) bažnyčios, Šv. Antano fortas (16 a.), rotušė (1912), muziejaus La Casa del Hombre (1995, architektas A. Isodzaki), Mokslo ir sveikatos universitetinio centro (1997, architektas M. de las Casas), uždaro plaukimo baseino (1999, architektas J. C. Lasso) pastatai. Į šaiurę nuo miesto, Atlanto vandenyno La Coruños įlankoje, yra seniausias pasaulyje romėnų švyturys, vadinamasis Heraklio bokštas (apie 4 a.).
Istorija
Manoma, miestą įkūrė keltai. Nuo 1 a. pr. Kr. priklausė Romai, tada vadintas Brigantijumi. 8–10 a. La Coruñą valdė maurai, 14 a. – portugalai. 1208 gavo miesto teises. 15–16 a. buvo svarbus uostas ir audimo centras.
1588 La Coruñoje buvo sustojusi, kovoti su Anglija iš Lisabonos išplaukusi Ispanijos Nenugalimoji armada. 1589 uostą užėmė ir beveik visą sugriovė Anglijos laivynas, vadovaujamas F. Drake’o (miesto pilis nebuvo paimta).
Nuo 18 a. dėl prekybos su Ispanijos kolonijomis Amerikoje vėl sparčiai plėtėsi.
1809 prie La Coruños vyko Didžiajai Britanijai sėkmingas iš Ispanijos besiruošiančių evakuotis karinių dalinių mūšis su Prancūzijos kariuomene.
Miesto ūkis labai nukentėjo 1898 Ispanijai praradus vienus svarbiausių La Coruños prekybos partnerių – Kubą ir Puerto Riką.
Beveik nuo pat 1936–39 Ispanijos pilietinio karo pradžios miestą valdė F. Franco šalininkai.
2271