Krasznahorkai László (Laslas Krãsnahorkajus) 1954 01 05Gyula (Békéso medė), vengrų rašytojas. 1974–76 studijavo teisę Szegedo ir Budapešto universitetuose, 1983 baigė vengrų filologiją Budapešto universitete.
Pirmajame romane Šėtoniškas tango (Sátántangó 1985, lietuvių kalba 2019, filmas 1994, režisierius Béla Tarras) pasitelkdamas raiškias socialinės realybės detales ir sukurdamas naujovišką epikos formą vaizdavo apokaliptinį visuotinį žlugimą. Antrasis romanas Priešinimosi melancholija (Az ellenállás melankóliája 1989, lietuvių kalba 2016, filmas Werckmeisterio harmonijos 2000, režisierius Béla Tarras) dar pesimistiškesnis, reiškiamas neigiamas požiūris į istoriją. Panašios problemos nagrinėjamos ir romanuose Karas ir Karas (Háború és Háború 1999), Baronas Wenckheimas sugrįžta (Báró Wenckheim hazatér 2016), apysakoje Paskutinis vilkas (Az utolsó farkas 2009), esė ŽvėrisTūnoViduje (ÁllatVanBent 2010). Parašė orientalistinės tematikos kūrinių: romanus Iš šiaurės kalnas, iš pietų ežeras, iš vakarų keliai, iš rytų upė (Északról hegy, délről tó, nyugatról utak, keletről folyó 2003), Griuvėsiai ir graudulys po dangumi (Rombolás és bánat az ég alatt 2004), apsakymų rinkinį Ten vaikščiojo Seiobo (Seiobo járt odalent 2008). Kūryba išversta į 18 kalbų.
László Krasznahorkai
Apdovanojimai
Tarptautinė Bookerio premija (2015).
1
891