László Moholy-Nagy (autoportretas, 1926)
Moholy-Nagy László (Laslas Mòhojus‑Nãdis) 1895 07 20Bácsborsód (Bácso‑Kiskuno medė) 1946 11 24Čikaga, vengrų tapytojas, fotografas, skulptorius, kino režisierius, meno teoretikas. 1913–14 studijavo teisę Budapešte. 1915–17 tarnavo Austrijos-Vengrijos kariuomenėje, sužeistas išėjo į atsargą. Mokėsi R. Berény dailės mokykloje Budapešte. 1919–20 gyveno Vienoje, čia įsitraukė į menininkų grupės MA (veikė 1916–26) veiklą. 1920–23 gyveno Berlyne. 1923–28 dėstė Bauhause Weimare. Nuo 1928 dirbo Berlyne reklamos, tipografijos, dizaino srityse, kuravo parodas. 1934 gyveno Amsterdame, 1935–37 – Londone, nuo 1937 – Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1937 Čikagoje įsteigė vadinamąjį Naująjį Bauhausą (veikė iki 1938), 1939 įkūrė Dizaino mokyklą Čikagoje (nuo 1944 Čikagos dizaino institutas, nuo 1949 Ilinojaus technologijos instituto fakultetas), iki 1946 jam vadovavo.
Iki 1920 kūrė peizažus, portretus, kuriuose ryšku kubizmo, ekspresionizmo įtaka (Ežero krantas 1918). 2 dešimtmečio pabaigoje eksperimentavo su koliažo technika (Raudonas koliažas 1921). Nuo 1920 tapyba abstrakti, jai turėjo įtakos rusų konstruktyvizmas, olandų De Stijl grupės kūryba (Geltonas apskritimas 1921). Siekė pašalinti iš paveikslų individualaus braižo pėdsakus, kūrinius numeruodavo sugretindamas juos su pramoniniais objektais (Z VIII 1924). Tapė ant drobės, aliuminio, plastiko lakštų, taikė dažų purškimo techniką. 3 dešimtmetyje pradėjo kurti abstrakčias erdvines kompozicijas iš medžio, stiklo, metalo (Nikelio konstrukcija 1922). Nuo 1940 kūrė skulptūras, tarp jų – kinetines iš organinio stiklo, plieno, eksperimentavo su šviesos funkcijomis ir jų efektais (Šviesos ir erdvės moduliatorius 1930). 1922 ėmė eksperimentuoti su fotogramos technika (pirmasis pavartojo fotogramos terminą), sukūrė abstrakčių kompozicijų, portretų (Autoportretas 1926).
L. Moholy-Nagy. CHX (aliejus, 1939)
L. Moholy-Nagy. Nuo radijo bokšto, Berlynas (1928)
Fotografavo miestus, pramoninius objektus, buities daiktus, žmones (Siesta 1926, Laboratorijos stiklas 1939). Fotografijoje daugiausia reikšmės teikė kompozicijai, šviesos ir šešėlio santykiui, o ne siužetui; fotografijoms būdinga diagonalioji kompozicija, aukštas arba žemas rakursai, stambus planas. Kūrė fotomontažus, juos vadino fotoplastika (Tarp žemės ir dangaus I, II, apie 1925). Sukūrė trumpametražių dokumentinių filmų (Senasis Marselio uostas 1929, Dizaino dirbtuvės 1944), eksperimentinių filmų apie šviesos funkcijas savo kūryboje (Šviesos žaidimas, juoda balta pilka 1930). Sukūrė viršelių knygoms, žurnalams (Bauhauso knygos / Bauhausbücher 1925–30 serija; buvo jų redaktorius, sudarytojas, vienas bendraautorių). Parašė knygą Tapyba, fotografija, filmas (Malerei, Photographie, Film 1926). L. Moholy-Nagy kūryba turėjo įtakos avangardistinės fotografijos, kinetinio meno raidai.
2003 Ann Arbore (Mičigano valstija) įkurtas Moholy‑Nagy fondas.
452