Sterne Laurence (Lorensas Stèrnas) 1713 11 24Clonmel (Tipperary South Ridingo grafystė, Airija) 1768 03 18Londonas, anglų rašytojas. Vienas žymiausių Šviečiamojo amžiaus sentimentalizmo prozos kūrėjų. Psichologinio romano pradininkas. 1734 baigė Kembridžo universitetą, buvo įšventintas anglikonų pastoriumi. 1741–61 Sutton-on-the-Foresto bažnyčios (Jorkšyro grafystė) vikaras. Pablogėjus sveikatai (sirgo tuberkulioze) 1762 išvyko gydytis į Paryžių.
Laurence Sterne
Išleido psichologinių etiudų rinkinį Misterio Joriko pamokslai (The Sermons of Mr. Yorick 7 t. 1760–69). Vienas žymiausių kūrinių – romanas Džentelmeno Tristramo Šendžio gyvenimas ir mintys (The Life and Opinions of Tristram Shandy, Gentleman 9 t. 1760–67) – 18 a. buitinio romano parodija. Pasitelkiant ironiją, humorą romane perteikiamos priešingos (racionalistinė ir intuityvistinė) pasaulėjautos, reiškiama abejonė tiek Šviečiamojo amžiaus garbintu protu, tiek jo nevertintais jausmais. Romanų veikėjams, be kitų individualių savybių, būdinga ir tam tikra keistybė, atspindinti iliuzinį požiūrį į pasaulį. Nesilaikoma įvykių (t. p. ir romano skyrių numeracijos) chronologijos, pateikiama daug siužetinių atšakų, įterpiama istorijų, autoriaus samprotavimų ir vadinamųjų pašnekesių su skaitytoju, smulkiai aprašomi veikėjų apmąstymai.
Kelionių romanas Sentimentali kelionė po Prancūziją ir Italiją (A Sentimental Journey trough France and Italy 1768, lietuvių kalba 1968) galutinai įtvirtino sentimentalizmo srovės pavadinimą. Jame reali kelionė aprašoma pasitelkiant subjektyvumą ir parodiją, dėmesio centre yra vidinis žmogaus pasaulis, kelionės vaizdai ir įvykiai – pasakotojo (Joriko) apmąstymų, išgyvenimų, prisiminimų, asociacijų paskata.
Kūryboje ryšku J. Locke’o ir G. Berkeley filosofijos įtaka, F. Rabelais ir M. Cervanteso naratyvinės tradicijos tąsa. L. Sterneʼo kūrinių vienas veikėjų (pagrindinis ar tik epizodinis) yra Jorikas; tai netiesioginė nuoroda į autoriaus poziciją – žvelgiant į pasaulį su humoru, kartais primenančiu juoką pro ašaras, perprantama jo esmė ir įvairovė. Vienas pirmųjų literatūroje pabrėžė žmogaus vidinio pasaulio svarbą – ne loginę, o emocinę įvykių, minčių tėkmę. Kūriniuose ryšku sąmonės srauto, gesto, kaip vidinės būsenos raiškos, užuomazgų. Kūryba turėjo daug įtakos Europos prozos raidai (D. Diderot, Audros ir veržimosi sąjūdžiui, prancūzų, rusų ir vokiečių prozai).
2271