Berija Lavrentij (Lavrentijus Bèrija) 1899 03 29Mercheuli (prie Suchumi) 1953 12 23Maskva, SSRS valstybės veikėjas. Valstybės saugumo generalinis komisaras (1941). Sovietų Sąjungos maršalas (1945). Gruzinas (megrelas).
Iškilo J. Stalino remiamas. 1921–31 vadovavo Azerbaidžano ypatingajai komisijai, Sakartvelo ir Užkaukazės valstybinėms politinėms valdyboms. 1931–38 Sakartvelo komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto I sekretorius (1931–36 vadovavo ir Užkaukazės komunistų partijai). 1938 11–1945 12 SSRS vidaus reikalų liaudies komisaras; vienas svarbiausių 3–5 dešimtmečio masinių represijų (Didysis valymas) organizatorių.
Lavrentij Berija
Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų), arba VKP(b), Centro komiteto nurodymu organizavo masinius Vakarų Baltarusijos ir Vakarų Ukrainos (1939–41, 1945), Lietuvos (1941, 1945; Lietuvos gyventojų trėmimai), Estijos, Latvijos, Moldavijos (1941) gyventojų, Pavolgio vokiečių (1941), kalmukų, karačiajų (abiejų 1943), čečėnų, ingušų, balkarų, Krymo totorių ir graikų (visų 1944) trėmimus. Vadovavo antisovietinio pasipriešinimo slopinimui Baltijos šalyse, Vakarų Baltarusijoje, Vakarų Ukrainoje.
Nuo 1941 SSRS Liaudies komisarų tarybos, nuo 1946 Ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas. 1941–45 Valstybės gynimo komiteto narys, nuo 1944 pirmininko pavaduotojas. Nuo 1945 08 vadovavo specialiam SSRS Valstybės gynimo komiteto, vėliau SSRS Ministrų tarybos komitetui, kuris rūpinosi atominio ir raketinio ginklų kūrimu. 1939–46 kandidatas į VKP(b) Centro komiteto politinio biuro narius, nuo 1946 narys.
Po J. Stalino mirties 1953 03–06 SSRS vidaus reikalų ministras ir Ministrų tarybos pirmininko I pavaduotojas. Vykstant kovai dėl valdžios siūlė liberalizuoti SSRS vidaus ir užsienio politiką, išplėsti sąjunginių respublikų teises, atsisakyti rusinimo politikos ir kita. 1953 06 suimtas, atimti kariniai laipsniai, apkaltintas valstybės perversmo rengimu ir sušaudytas.
-Lavrentij Berija; -Lavrentijus Berija
111