Lawrence Alma-Tadema
Alma-Tadema Lawrence (Lorensas Álma-Tãdema), tikr. Lourens Tadema 1836 01 08Dronrijp (Fryzijos provincija, Nyderlandai) 1912 06 25Wiesbaden (Vokietija; palaidotas Šv. Pauliaus katedroje Londone), Jungtinės Karalystės tapytojas, interjero dizaineris. Olandas. Vienas žymiausių karalienės Viktorijos valdymo laikotarpio (1837–1901) dailininkų. Seras (1899). Karališkosios menų akademijos Londone (1879), Karališkosios akvarelės draugijos (1881) narys. 1851 susirgęs džiova nutraukė teisės mokslus ir pradėjo intensyviai mokytis piešimo bei tapybos. 1852–55 mokėsi Karališkojoje dailės akademijoje (pas Jozefą Laurensą Dyckmansą, 1811–88), 1855–58 – Lodewijko Jano De Taeye’s (1822–90), 1852–62 – H. Leyso studijose (visos Antverpene). Studijų metais ir po jų keliavo po Vokietiją (1861), Italiją (1863 pirmą kartą lankėsi Pompėjuose), Prancūziją; kelionės turėjo didelės įtakos jo kūrybai. 1865 iš Antverpeno persikėlė į Briuselį. Nuo 1870 gyveno Londone.
Kūryba
Studijų metais pradėjo tapyti paveikslus germanų mitų ir istorijos, olandų ir belgų istorijos temomis. Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu (19 a. 6–7 dešimtmetis) nutapė Merovingų (Klotilda prie savo anūkų kapo 1858, Chlodvigo vaikų lavinimas 1861), Egipto (Laisvalaikis senovės Egipte, prieš 3000 metų 1863, Egipto šachmatų žaidėjai 1865), senovės Graikijos (Feidijas savo draugams rodo Partenono frizą 1868, Pyro šokis 1869) gyvenimą vaizduojančių kompozicijų; vėlesnėje kūryboje retkarčiais prie šių siužetų sugrįždavo (Faraono pirmagimio mirtis 1872, Amfisos moterys 1887).
Nuo 19 a. 7 dešimtmečio vidurio tapė scenas iš romėnų gyvenimo; senovės Roma – pagrindinė ir labiausiai išplėtota dailininko kūrybos tema. Kompozicijose archeologijos požiūriu tiksliai vaizdavo Pompėjų interjerus (Katulas pas Lesbiją 1865), romėnų laisvalaikį (Mėgstamiausias paprotys 1909), savitai interpretavo senovės Romos istoriją (Romos imperatorius, 41-ieji metai po Kristaus 1872, Heliogabalo rožės 1888). Nuo 8 dešimtmečio daugiausia tapė terasose, balkonuose besiilsinčias moteris (dažnas Viduržemio jūros saulėtas peizažas; Sidabrinės favoritės 1903), būdinga šviesesnių skaidresnių spalvų koloritas, meistriškai perteikiamas objektų medžiagiškumas (ypač marmuro; Audiencija pas Agripą 1875, Po audiencijos 1879, Pavasaris 1894).
L. Alma-Tadema. Sidabrinės favoritės (aliejus, apie 1903, Mančesterio dailės galerija)
Daugiausia tapė aliejumi, sukūrė ir akvarelių (Pandora 1881). Be istorinės tematikos paveikslų, nutapė peizažų (Saulėtos dienos 1874), šeimos narių ir draugų, Karališkojo britų architektūros instituto prezidentų (Alfredo Waterhouse’o, 1891) portretų. Įrengė finansininko ir filantropo Henry Gurdono Marquando (1819–1902) rezidencijos Niujorke Muzikos kambarį (1887; šiam kambariui nutapė paveikslą Homero skaitymai 1885), klubo Athenaeum Londone (1893, su kitais; abu neišliko) interjerus. Sukūrė scenovaizdžių Jungtinės Karalystės teatrų spektakliams (daugiausia W. Shakespeare’o pjesių pastatymams).
Kūriniai muziejuose
Kūrinių turi Amsterdamo valstybinis muziejus, Filadelfijos meno muziejus, Fryzijos muziejus Leeuwardene, J. Paulo Getty muziejus Los Andžele, Metropolitano meno muziejus Niujorke, Nacionalinė galerija, Tate’o galerija (abi Londone), Varšuvos nacionalinis muziejus, privatūs kolekcininkai. L. Almos‑Tademos piešinių ir nuotraukų kolekcija saugoma Birminghamo universiteto Cadbury tyrimų bibliotekoje.
L. Alma-Tadema. Fredegundės apsilankymas pas vyskupą Pretekstatą, gulintį mirties patale (aliejus, 1864, Puškino vaizduojamosios dailės muziejus Maskvoje)
Apdovanojimai
Leopoldo ordino Riterio kryžius (1865), Jungtinės Karalystės ordinas Už nuopelnus (1905), Karališkojo britų architektūros instituto aukso medalis (1906).
L.: R. J. Barrow Lawrence Alma‑Tadema London–New York 2011.
1729
-Alma Tadema
L. Alma-Tadema. Faraono pirmagimio mirtis (aliejus, 1872, Valstybinis muziejus Amsterdame)