Le Corbusier

Le Corbusier

Le Corbusier

Le Corbusier (Le Korbiuzj), tikr. Charles-Édouard Jeanneret 1887 10 06La Chaux‑de‑Fonds (Neuchâtelio kantonas) 1965 08 27Roquebrune‑Cap‑Martin (prie Mentono), Šveicarijos ir Prancūzijos architektas, urbanistas, tapytojas, skulptorius, meno teoretikas. Vienas žymiausių modernizmo atstovų. Purizmo krypties vienas pradininkų. Tarptautinių šiuolaikinės architektūros kongresų (1928) vienas steigėjų. 1902–07 mokėsi raižybos ir drožybos Dekoratyvinio meno mokykloje La Chaux‑de‑Fonds’e. Architektūrinio projektavimo įgūdžių įgijo dirbdamas architektų J. Hoffmanno (1908, Vienoje), A. Perret (1908–09, Paryžiuje), P. Behrenso (1910–11, Berlyne) studijose. Keliavo po Italiją, Graikiją, Mažają Aziją. Nuo 1916 gyveno ir dirbo Paryžiuje. 1918 paskelbė manifestą Po kubizmo (Après le cubisme; su dailininku A. Ozenfant’u), 1920–25 leido žurnalą L’Esprit nouveau (jame pradėjo pasirašinėti Le Corbusier slapyvardžiu). 1922 įkūrė architektūrinę bendrovę (su pusbroliu architektu P. Jeanneret).

Kūryba

Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu plėtojo ekonomiško gyvenamojo namo Dom-Ino koncepciją (gelžbetoninių kolonų, laikančių perdangų plokštes, sistema, kuri leido laisvai išdėstyti fasadus ir planuoti vidaus erdvę; laikoma pramoninės gamybos gyvenamųjų namų prototipu).

Le Corbusier. Vila Savoye Poissy (prie Paryžiaus, 1931; © LATGA / ADAGP, 2020)

Le Corbusier. Ronchampʼo koplyčia (Aukštutinės Sonos departamentas, 1955; © LATGA / ADAGP, 2020)

Iki II pasaulinio karo suprojektavo daug žymių funkcionalizmo krypties pastatų: R. La Roche vila Paryžiuje (1923), L’Esprit nouveau paviljonas Tarptautinėje dekoratyvinio ir šiuolaikinio pramoninio meno parodoje Paryžiuje (su architektu P. Jeanneret, 1925), vila Stein-de Monzie Garches’e (1927, vėliau perstatyta), vila Savoye Poissy (1931; abi prie Paryžiaus), Centro sąjungos rūmai Maskvoje (su architektais P. Jeanneret, N. Kolliu, 1935; dabar Federalinė valstybinė statistikos tarnyba). Pastatuose taikė penkis kompozicijos principus (namas ant stulpų, laisvas fasadas, plokščias stogas-terasa, nelaikančioji siena, juostiniai langai), kurie turėjo įtakos tolesnei modernizmo architektūros raidai.

Po II pasaulinio karo projektuotiems pastatams (gyvenamasis namas Unité d’Habitation Marselyje, 1952, Ronchamp’o koplyčia, Aukštutinės Sonos departamentas, 1955, dominikonų de La Tourette’o Švč. Mergelės Marijos vienuolynas prie Liono, su J. Ksenakiu, 1960, Asamblėjos rūmai Čandigarhe, 1962, Harvardo universiteto Dailidystės centras Kembridže, 1963) būdinga brutalizmo, neoekspresionizmo architektūros bruožai. Sukūrė ir taikė moduloro proporcinę sistemą. Parengė daugiau kaip 40 urbanistinių projektų (dauguma neįgyvendinti); žymesni: Paryžiaus perstatymo Plan Voisin (1926), Maskvos (1930), Alžyro (1932), Antverpeno, Stokholmo (abu 1933), Čandigarho (1952). Sukūrė skulptūrų, nupiešė piešinių, nutapė paveikslų, suprojektavo baldų.

Le Corbusier. Gyvenamasis namas Unité d’Habitation (1967, baigė architektas A. Wogenscky; © LATGA / ADAGP, 2020)

Kūryba padarė didelę įtaką 20 a. architektūros ir urbanizmo raidai. Le Corbusier pastatai Argentinoje, Belgijoje, Indijoje, Japonijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje – pasaulio paveldo vertybė (nuo 2016).

Knygos

Parašė daugiau kaip 50 knygų; svarbesnės: Architektūros link (Vers une architecture 1923, lietuvių kalba 2019), Urbanizmas (Urbanisme 1925), Atėnų chartija (La Charte d’Athènes 1943), Moduloras (Le Modulor 1950).

Apdovanojimai

Karališkojo britų architektūros instituto (1953), Amerikos architektūros instituto (1961) aukso medalis, Prancūzijos Garbės legiono ordinas (1964).

Atminimo įamžinimas

Le Corbusier kūryba rūpinasi 1968 Paryžiuje įkurtas fondas. R. La Roche viloje Paryžiuje veikia Le Corbusier muziejus (saugomi ir eksponuojami piešiniai, studijos, planai, fotografijos, paveikslai).

L: J. L. Cohen Le Corbusier 1887–1965: The Lyricism of Architecture in the Machine Age Bonn 2004.

2225

-Corbusier