Lennart-Georg Meri
Meri Lennart-Georg (Lenartas Georgas Mèris) 1929 03 29Talinas 2006 03 14Talinas, Estijos valstybės veikėjas, rašytojas, eseistas, istorikas.
Lennart-Georg Meri
Kilęs iš diplomato šeimos. Mokėsi mokyklose Berlyne, Paryžiuje, Taline. 1941 su šeima ištremtas į Sibirą. 1946 grįžo į Estiją, 1953 Tartu universitete baigė istoriją. 1953–55 Tartu Vanemuine teatro Literatūros skyriaus vedėjas, 1955–61 dirbo Estijos radijuje, 1964–70 kino studijos Tallinfilm režisierius. 1988 įkūrė Estijos institutą ryšiams su Vakarų šalimis plėtoti; jo direktorius. Pirmaisiais nepriklausomybės metais instituto užsienio kultūros atstovybės dirbo kaip Estijos ambasados. 1990–92 Estijos užsienio reikalų ministras, 1992 ambasadorius Suomijoje. 1992–2001 Estijos prezidentas. Siekė stiprinti valstybę ir jos vadovo instituciją, Estijos narystės Europos Sąjungos ir NATO šalininkas, ieškojo kompromiso santykiuose su Rusija (pripažindamas tam tikras rusakalbių gyventojų mažumos teises 1994 susitarė dėl Rusijos kariuomenės išvedimo). Prisidėjo prie Estijos ir Lietuvos santykių plėtojimo.
Mokslo darbai
Dalyvavo kelionėse ir daugelyje ekspedicijų į SSRS atokiausias vietas Vidurinėje Azijoje, Šiaurėje ir Tolimuosiuose Rytuose. Remdamasis sukaupta medžiaga parašė istorinių etnografinių ir kelionių knygų, kuriose daugiausia tyrinėjo mažų (daugiausia finougrų) tautų kultūrą ir istoriją (Kobrų ir karakurtų pėdomis / Kobrade ja karakurtide jälgedes 1959, Trys baidarės žaliame vandenyne / Laevaposid rohelisel ookeanil 1961, Į vulkanų žemę / Vulkaanide maale 1964, lietuvių kalba pavadinimu Ieškant prarastos šypsenos 1971, papildytas leidimas Artėjantys krantai / Lähenevad rannad 1977, Šiaurės pašvaistės vartai / Virmalise väraval 1974). Esė knygose Sidabrinė baltuma (Hõbevalge 1976) ir Dar baltesnė sidabrinė baltuma (Hõbevalgem 1984) atsižvelgdamas į mokslo faktus nagrinėjo Estijos priešistorę, finougrų tautų pirmykštę pasaulėjautą. Knygose derinami istorijos ir geografijos faktai, aprašomi ekspedicijose sutikti žmonės, pateikiamos ateities įžvalgos.
Kūryba
Dar sukūrė mažų tautų istorijai skirtų etnografinių dokumentinių filmų (Vandens paukščių tauta / Veelinnurahvas 1971, Paukščių takų vėjai / Linnutee tuuled 1978, Kalevo žemės balsai / Kaleva hääled 1985, Torumo sūnūs / Toorumi pojad 1989, Šamanas / Šamaan 1997), išvertė M. Aymé, P. Boulle’io, G. Greene’o, E. M. Remarque’o, A. Solženicyno kūrinių. Išleistos knygos Prezidento kalbos (Presidendi kõned 1996), Valstybės rūpesčiai (Riigimured 2001); joms būdinga netikėti istorijos rakursai, sklandi kalba, įtaigumas. Vytauto Didžiojo I laipsnio ordinas (1997).
1556