Strauss Leo (Leo Štráusas) 1899 09 20Kirchhain (Hesenas) 1973 10 18Annapolis, vokiečių ir Jungtinių Amerikos Valstijų politikos filosofas. Žydų kilmės. Dr. (1921).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1919–21 studijavo filosofiją, istoriją Hamburgo universitete. 1935–36 dėstė Kembridžo universitete, 1938–49 – Niujorko universitetinėje naujojoje mokykloje, 1949–69 – Čikagos universitete.
Patirta įtaka
Pažiūroms turėjo įtakos N. Machiavelli, T. Hobbesas, F. Nietzsche, C. Schmittas. L. Straussas stengėsi Platono, Aristotelio ir kitų antikos filosofų idėjas atgaivinti ir pritaikyti politinėje filosofijoje.
Politinė filosofija
Teigė, kad socialiniuose moksluose įsitvirtinusi fakto ir vertybės perskyra yra ydinga politikos mokslams, nes filosofas, manantis, kad gali išvengti vertybinio požiūrio, apgaudinėja pats save. L. Straussas siekė atskirti politinę filosofiją nuo politikos mokslų. Politinę filosofiją suprato kaip siekį suprasti politinių reiškinių prigimtį. Teigė elito reikalingumą politiniame gyvenime. Anot jo, klasikos filosofai teigė ne tik egzoterinį, t. y. skirtą įvairiems visuomenės sluoksniams, bet ir ezoterinį, atvirą tik išrinktiesiems mokymą, todėl filosofų užduotis – atskleisti, iššifruoti antikos filosofijos veikalų paslėptą prasmę. L. Straussas religiją ir mitus vertino kaip naudingą įrankį masėms valdyti.
Leo Strauss (1939)
Liberalizmo kritika
Kritikavo liberalizmą kaip turintį tendenciją išsirutulioti į reliatyvizmą ir nihilizmą. Nihilizmas gali turėti brutalią (nacizmas, marksizmas) arba švelnią (liberalioji demokratija) formą. Pasak L. Strausso, šiuolaikinė liberalioji demokratija yra hedonistinė, neturi nei tikslų, nei vertybių.
Įtaka
L. Straussas turėjo įtakos neokonservatizmui, C. Schmittui, F. Fukuyamai, A. Kojève’ui, R. Rorty ir kitiems.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Spinozos religijos kritika (Die Religionskritik Spinozas 1930), Filosofija ir įstatymas (Philosophie und Gesetz), Hobbeso politikos mokslo genezė (Hobbes’ politische Wissenschaft in ihrer Genesis, abu 1935), Persekiojimas ir rašymo menas (Persecution and the Art of Writing 1952), Prigimtinė teisė ir istorija (Natural Right and History 1953), Kas yra politinė filosofija? (What is Political Philosophy? 1959).