Leo Szilard

Szilard Leo (Leo Slardas, Sclardas) 1898 02 11Budapeštas 1964 05 30La Jolla (Kalifornijos valstija), vengrų ir Jungtinių Amerikos Valstijų fizikas. Žydų kilmės. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos (1961), Amerikos menų ir mokslų akademijos (1954) narys.

Išsilavinimas ir mokslinė veikla

1916–19 studijavo Budapešto technikos universitete, 1922 baigė Berlyno universitetą ir iki 1932 dirbo jame. 1933–38 dirbo Londono ir Oksfordo universitetų laboratorijose, 1939–42 – Kolumbijos universitete, 1942–53 – Čikagos universitete, 1956–63 dėstė Biofizikos institute Čikagoje; profesorius (1946). Parengė A. Einsteino pasirašytą laišką Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui F. D. Rooseveltui, kuris susidomėjo galimybe sukurti atominę bombą ir inicijavo Manhattano projektą; 1942–45 vienas jo vykdytojų. Svarbiausi darbai iš branduolio fizikos, branduolinės technikos, termodinamikos, molekulinės biologijos. 1934 kartu su Thomu Chalmersu išskyrė radioktyvųjį jodą (¹²⁸J) iš neutronais apšaudomo etiljodido. Iškėlė idėją, kad grafitas gali būti naudojamas kaip neutronų lėtiklis.

Leo Szilard

Atminimo įamžinimas

Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 38 442 ir krateris Mėnulyje, t. p. mineralas leosilarditas (atrastas 2016).