Léon Brunschvicg

Brunschvicg Léon (Leonas Brensvkas) 1869 10 11Paryžius 1944 01 18Aix-les-Bains, prancūzų filosofas, teorinio idealizmo atstovas. Dr. (1897). Moralinių ir politinių mokslų akademijos narys (1919) ir prezidentas (1932).

Išsilavinimas ir pedagoginė veikla

1888 baigė aukštąją pedagogikos mokyklą École Normale Supérieure, 1891–93 dėstė Lorientʼo, 1893–95 – Tourʼso, 1895–1900 – Roueno, nuo 1900 – įvairiuose Paryžiaus licėjuose. 1909–40 – Sorbonos profesorius. 1893 su kitais įkūrė žurnalą Revue de métaphysique et de morale.

Pažiūros

Rėmėsi I. Kantu. Veikale Sprendimo būdas (La Modalité du jugement 1897) teigė, kad žinojimas sukuria vienintelį mums žinomą pasaulį. Anot L. Brunschvicgo, filosofijos negali būti be sprendimo. Sprendimas yra pirmas proto veiksmas, kuris sintezuoja sąvokų turinį ir formą. Mokslas skatina žmogaus sąmonės ir sąžinės plėtotę, todėl žmonija progresuoja. Metafizinės sistemos, atspindi gyvenamojo meto mokslų visumą; jos kaita gali būti tyrinėjama remiantis istorine analize.

Veikalai

Parašė veikalus Šiuolaikinis idealizmas (Lʼidéalisme contemporain 1905), Matematikos filosofijos etapai / Les Étapes de la philosophie mathématique 1912), Žmogaus patirtis ir fizinis priežastingumas (Lʼexpérience humaine et la causalité physique 1922), Sąmonės pažanga Vakarų filosofijoje (Le progrès de la conscience dans la philosophie occidentale 1927), Protas ir religija (La Raison et la religion 1939). Sukūrė knygų apie B. Spinozos (Spinoza ir jo bendraamžiai / Spinoza et ses contemporains 1923), R. Descartesʼo, M. de Montaigneʼio, B. Pascalio (Pascalio genijus / Le génie de Pascal 1924, Descartesʼas ir Pascalis, de Montaigneʼio skaitovai / Descartes et Pascal, lecteurs de Montaigne 1942) ir I. Kanto (Kanto kritinė mintis ir sistema / L’Idée critique et système Kantien 1924) filosofines pažiūras. Po L. Brunschvicgo mirties išleisti veikalai Žodžių palikimas, idėjų palikimas (Héritage de mots, héritage dʼidées 1945), Atrastas dienoraštis, 1892–1942 (Agenda retrouvé, 1892–1942 1948), Dvasios filosofija (La philosophie de lʼesprit 1949), Tikras ir klaidingas atsivertimas (De la vraie et de la fausse conversion 1950), Filosofijos raštai (Écrits philosophiques 3 dalys 1951–58) ir kiti.