Lẽonas I (Leo I) apie 400 474 02 03, Rytų Romos imperatorius (457–474). Kilęs iš Trakijos. Paskutinis iš kelių imperatorių, pasodintų į sostą kariuomenės vyriausiojo vado alanų karvedžio Asparo. Leono I karūnavime pirmąkart dalyvavo Konstantinopolio patriarchas. Leonas I turėjo didelę įtaką Vakarų Romos imperijai, 461 nepripažino jos imperatoriaus Libijaus Severo, 467 į jo vietą pasodino Romos patricijų Antemiją. Su juo 468 surengė nesėkmingą kampaniją prieš Šiaurės Afrikoje įsikūrusių vandalų karalių Genzeriką, kuris sumušė Leono I žmonos brolio Bazilisko vadovaujamą didelį (pasak antikos istorikų, 1113 laivų su 100 000 karių) laivyną; imperijos iždas keliems dešimtmečiams faktiškai liko tuščias. Padedamas Anatolijos pietinių kalnų (Isaurijos) gyventojų Leonas I 471 įveikė mūšyje ir nužudė Asparą. Valdymo pabaigoje savo vaikaitį (nuo 474 imperatorius Leonas II) paskyrė bendravaldžiu ir įpėdiniu.
Leonas I (alebastras, marmuras, apie 470, Luvras Paryžiuje)