Lẽonas XIII (Leo XIII), tikr. Vincenzo Gioacchino Pecci 1810 03 02Carpineto Romano (Lacijus) 1903 07 20Roma, popiežius (1878). Bažnytinės teisės dr. (1835).
Biografijos faktai
1818–24 mokėsi Jėzuitų kolegijoje Viterbo, 1824–32 studijavo teologiją Romos kolegijoje, 1832–37 popiežiškoje akademijoje Accademia dei Nobili Romoje mokėsi popiežiaus tarnybų administravimo ir diplomatijos; 1837 įšventintas kunigu. 1838–41 popiežiaus legatas Benevento ir Perugioje. 1843 titulinis Damiettos arkivyskupas ir popiežiaus nuncijus Briuselyje (iki 1846). 1846–78 Perugios vyskupas. 1853 kardinolas. Protestavo prieš Umbrijos atsiskyrimą nuo Popiežiaus srities (1860).
Leonas XIII (1870)
Pontifikatas
Išrinktas popiežiumi ėmėsi diplomatinės veiklos. 1880 pradėjo derybas su O. von Bismarcku (priėmus abipusį kompromisą Prūsijoje baigėsi kultūrkampfas), atkūrė diplomatinius santykius su Vokietija, pašalino valstybės ir Bažnyčios Belgijoje (1885) bei Šveicarijoje (1888) nesutarimus, įsteigė 248 naujas vyskupijas Ispanijoje, Portugalijoje, Norvegijoje, kai kuriose Amerikos ir Azijos valstybėse. Siekė suartėjimo su Rusų Stačiatikių Bažnyčia (1882 sudarė konkordatą su Rusija) ir anglikonais (nesėkmingai, nes Leonas XIII reikalavo, kad šie pripažintų popiežiaus viršenybę, 1896 paskelbė negaliojančiais Anglikonų Bažnyčios dvasininkų šventimus). Skatino misijas. Savarankiškos bažnytinės valstybės atkūrimo šalininkas.
Priešinosi modernistinėms tendencijoms moksle, liberalesnei katalikų teologijai (1887 pasmerkė 40 tezių iš idealistinės pakraipos italų filosofo A. Rosmini-Serbati veikalo Penkios Šv. Bažnyčios žaizdos (Dalle Cinque Piaghe della Santa Chiesa 1848), 1897 iš naujo peržiūrėjo Index librorum prohibitorum), reformavo teologijos studijas orientuodamas jas į Tomo Akviniečio mokymą (enciklika Aeterni patris 1879), tomizmui skatinti įkūrė Accademia Romana di S. Tommaso d’Aquino, stiprino neoscholastinę filosofiją (neoscholastika). Enciklikoje Providentissimus Deus (1893) skatino studijuoti Bibliją, rėmė jos istorinius tyrimus, Biblijos aiškinimui prižiūrėti 1902 įsteigė Biblijos komisiją.
Iš viso išleido 88 enciklikas Bažnyčios vaidmens visuomenėje, politikos ir kultūros, Bažnyčios ir valstybės santykių klausimais, kėlė socialines darbininkų problemas, pabrėžė Bažnyčios pareigą kovoti dėl socialinio teisingumo. Reikšmingiausioje socialinėje enciklikoje Rerum novarum (1891) pirmą kartą išdėstė katalikišką socialinių klausimų sprendimą, neapsiribojant vien karitatyvinėmis priemonėmis; ji paskatino krikščioniškosios demokratijos kaip ideologijos ir politinės jėgos susiformavimą. 1881 leido istorikams naudotis Vatikano archyvais.
Skleidė tradicines maldingumo praktikas – Švenčiausiosios Jėzaus Širdies kultą, Rožinio maldą. Paskelbė daug asmenų šventaisiais ir palaimintaisiais, Bažnyčios mokytojais – Kirilą Aleksandrietį, Kirilą Jeruzalietį, Joną Damaskietį.
908