Leoš Janáček
Janáček Leoš (Leošas Janãčekas) 1854 07 03Hukvaldy (Moravija) 1928 08 12Moravų Ostrava, čekų kompozitorius, dirigentas, pedagogas. Vienas čekų nacionalinės kompozicijos mokyklos kūrėjų. Čekijos mokslo ir meno (1912) ir Prūsijos (1927) meno akademijų narys. Brno universiteto garbės daktaras (1925). 1874–75 mokėsi Prahos vargonininkų mokykloje, 1879–80 studijavo kompoziciją Leipcigo ir Vienos konservatorijose. 1881 Brno įsteigė vargonininkų mokyklą, joje dėstė, rektorius; profesorius. 1881–88 dar ir Brno filharmonijos dirigentas. 1919–25 dėstė Prahos konservatorijoje. Vienas laikraščio Hudební listy įkūrėjų, muzikos redaktorius (1884–88). Nuo 1886 rinko moravų liaudies dainas, jas aranžavo balsui ir fortepijonui.
Kūryba
Kūrybai būdinga moravų melodijų ir moravų kalbos prozodijos sintezė, kūriniuose dominuoja rečitatyvinės intonacijos, laužyta melodika, harmonijoje gausu modalinių struktūrų. Instrumentinėse kompozicijose ryšku B. Smetanos, A. L. Dvořáko, impresionistų įtaka.
Kūriniai
Sukūrė operas Šarka (Šárka 1887), Romano pradžia (Počátek románu 1891), Jos podukra (Její pastorkyna, dar vadinama Jenufa / Jenůfa 1903), Likimas (Osud 1905), Pono Broučeko kelionės (Výlety pana Broučka 1908–17), Katia Kabanova (Kát’a Kabanová 1919–21), Laputės gudruolės nuotykiai (Příhody lišky bystroušky 1921–23), Makropulo receptas (Věc Makropulos 1923–25), Iš mirusiųjų namų (Z mrtvého domu 1928), baletą Rakošas Rakočis (Rákós Rákóczy 1891), siuitą styginių orkestrui (1877), rapsodiją Tarasas Bulba (1918), simfonijetę (1926), 2 styginių kvartetus (1923, 1927–28), sonatą smuikui ir fortepijonui, pučiamųjų sekstetą (1924), concertino fortepijonui ir kameriniam orkestrui (1925), kapričą fortepijonui (kairei rankai) ir kameriniam orkestrui (1926), solo dainų, chorų, moravų liaudies dainų išdailų.
L: M. Černohorská Leoš Janáček Praha 1966; L. Poljakova Opernoe tvorčestvo L. Janačeka Moskva 1968; M. Ewans Janáček’s Tragic Operas London 1977; D. W. Curtis Leoš Janáček New York 1978.
1915