Lepidas

Lepdas, Márkas Emlijus Lepdas (Marcus Aemilius Lepidus) apie 89 pr. Kr. 13 ar 12 pr. Kr.Circeo (prie Romos), Romos valstybės veikėjas.

Iškilo Cezario laikais (buvo jo šalininkas). 49 pr. Kr, būdamas pretoriumi, pasiekė, kad Cezaris būtų paskirtas diktatoriumi. 46 konsulas (su Cezariu). 45–44 kavalerijos vadas. Po Cezario nužudymo (44 03 15) tapo didžiuoju pontifiku (iki gyvos galvos). 43 pr. Kr. su Oktavianu (nuo 27 imperatorius Augustas) ir Antonijumi sudarė triumviratą. 42 vėl tapo konsulu. Apie 40 triumvirams pasidalijus Romos imperijos žemes, Lepidui atiteko Ispanijos ir Afrikos provincijos. 36 pr. Kr., per kovą dėl valdžios, Oktavianas jį apkaltino bandymu užgrobti valdžią Sicilijoje, sąmokslo prieš kitus triumvirus rengimu ir iš triumvirato pašalino; Lepidui buvo paliktas Romos didžiojo pontifiko titulas, bet politiniame ir visuomenės gyvenime jis nedalyvavo.

Lepido atvaizdas ant aureuso (42 pr. Kr.) averso