Landau Lev (Лев Ландау, Levas Landáu) 1908 01 22Baku 1968 04 01Maskva, rusų fizikas teoretikas. Žydų kilmės.
Išsilavinimas ir veikla
1927 baigė Leningrado universitetą. 1927–32 dirbo Leningrado fizikos ir technikos institute. 1929–1931 stažavo Vokietijoje, Šveicarijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje. 1932–37 dirbo Ukrainos fizikos ir technikos institute Charkove, 1935–1937 dėstė ir Charkovo universitete, Eksperimentinės fizikos katedros vedėjas, nuo 1937 – SSRS mokslų akademijos Fizikinių problemų institute Maskvoje, 1943–47 ir nuo 1955 Maskvos universiteto, 1947–1950 Maskvos fizikos ir technikos instituto profesorius. SSRS mokslų akademijos (1946), Londono karališkosios draugijos (1960) ir daugelio kitų šalių mokslų akademijų narys.
Lev Landau
Mokslinė veikla ir knygos
Mokslinių tyrimų svarbiausios sritys: žemųjų temperatūrų fizika, kvantinė mechanika, kietojo kūno fizika, kvantinė lauko teorija, kvantinė elektrodinamika, elementariųjų dalelių, plazmos fizika. 1927 pirmasis pradėjo vartoti tankio matricos sąvoką. Sukūrė laisvųjų elektronų diamagnetizmo teoriją (Landau diamagnetizmas, 1930), antiferomagnetizmo (1933), feromagnetikų domeninės struktūros ir feromagnetinio rezonanso teorijas (1935 su J. Lifšicu). 1936 paskelbė plazmos kinetines lygtis. 1937 sukūrė II rūšies fazinių virsmų bendrąją teoriją, superlaidininkų tarpinės būsenos ir branduolių statistinę teorijas. 1938 su Jurijumi Rumeriu sukūrė elektronų liūčių kosminiuose spinduliuose teoriją, 1941 – skystojo helio 4He supertakumo, 1945 smūginių bangų, esančių toli nuo šaltinio, teorijas. 1946 sukūrė plazmos elektronų virpesių teoriją ir nustatė tų virpesių slopimą. 1950 su V. Ginzburgu išplėtojo fenomenologinę superlaidumo teoriją. 1956 pradėjo vartoti lyginumo sąvoką. 1957 sukūrė dvisandžio neutrino teoriją. Parašė vadovėlį Teorinės fizikos kursas (Kurs teoretičeskoj fiziki, su J. Lifšicu 10 d., 1958–79). Sukūrė fizikų teoretikų (I. Pomerančiukas, A. Abrikosovas, J. Lifšicas, A. Migdal, Borisas Joffe ir kiti) mokyklą. Neslėpė antitarybinių pažiūrų.
Apdovanojimai
Nobelio fizikos premija (1962). Lenino premija (1962).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 2142 ir krateris Mėnulyje. Nuo 1971 Rusijos mokslų akademija už pasiekimus teorinės fizikos srityje teikia L. Landau vardo medalį.