Šestov Lev (Levas Šestòvas), tikr. Jehuda Leib Švarcman 1866 01 31Kijevas 1938 11 20Paryžius, rusų religinis filosofas egzistencialistas, rašytojas.
Išsilavinimas ir veikla
1884–89 Maskvos ir Kijevo universitetuose studijavo matematiką ir teisę. 1895–1914 gyveno Šveicarijoje, 1914–20 – Maskvoje. 1921 emigravo į Paryžių. 1922–37 dėstė filosofijos istoriją Paryžiaus universitete; profesorius (1922). Nuo 1895 pradėjo rašyti literatūros kritikos ir filosofijos straipsnius, juos nuo 1901 spausdino žurnaluose Mir iskusstva, Russkaja Mysl′, Poljarnaja zvezda.
Filosofijos bruožai
Pažiūroms turėjo įtakos B. Pascalis, F. Dostojevskis, S. Kierkegaard’as ir F. Nietzsche. L. Šestovo kūryboje gausu nežinomybės, netikrumo, nevilties, katastrofos nuojautų, būdinga kritinė, negatyvi, nesisteminė egzistencialistinė filosofija. Teigė, kad Europos kultūrą ištikusi krizė. Turėjo įtakos N. Berdiajevui, S. Bulgakovui, G. Bataille’ui, A. Camus, E. Cioranui. Kai kurios L. Šeštovo idėjos davė pradžią postmodernizmui.
Racionalizmo ir scientizmo kritika
Kritikavo Parmenido, Platono, Aristotelio, B. Spinozos, I. Kanto, G. W. F. Hegelio, E. Husserlio racionalizmą. Neigė proto teorinius gebėjimus ir autoritetą. Pasak L. Šeštovo, racionalistai, vertindami tik teorinę tiesą, neišvengiamai menkina žmogaus asmenį ir gyvenimą, ignoruoja tai, kas yra individualu, paslaptinga, mistiška. Proto tiesos suvaržo ne tik žmogaus mąstymą, bet ir pasirinkimo laisvę. Logika nėra vienintelis pažinimo būdas. Pasisakė prieš scientizmą. Anot L. Šeštovo, mokslas negali mums atskleisti tiesos, nes tiesa yra vienkartinė, atsitiktinė, nevaržoma, nesuprantama – nėra visuotinių ir amžinų tiesų.
Lev Šestov (1927)
Etika
L. Šeštovas neigė visuotines dorovės normas, I. Kanto kategorinį imperatyvą, teigė, kad visuotinė dorovė riboja ir slopina žmogaus kūrybiškumą. Esminė gyvybės savybė yra kūrybiška drąsa.
Religijos filosofija
Po 1911 L. Šestovui būdinga polinkis į religiją ir Dievą. Svarbiausiame religijos filosofijos veikale Atėnai ir Jeruzalė (Athènes et Jérusalem 1938) priešpriešino žydų religinį iracionalizmą senovės graikų racionalizmui. Dievas, L. Šeštovo požiūriu, yra anapus gėrio ir blogio, visagalis ir savavalis. Pažinimą tapatino su pirmaprade nuodėme.
Kiti veikalai
Kiti svarbūs veikalai: F. Dostojevskis ir F. Nietzsche. Tragedijos filosofija (Dostoevskij i Nitše. Filosofija tragedii 1903), Nepagrįstumo apoteozė (Apofeoz bespočvennosti 1905), Potestas clavium (1923), Jobo svarstyklėse (Na vesach Iova 1929), S. Kierkegaard’as ir egzistencinė filosofija (Kirkegard i ėkzistencial′naja filosofija, išleista 1939 21992), Sola fide (išleista 1966).