Tolstoj Lev (rus. Лев Толстой, Levas Tolstòjus) 1828 09 09Jasnaja Poliana (Tulos sr.) 1910 11 20Astapovo (dab. Lev Tolstoj, Lipecko sr.; palaidotas Jasnaja Polianoje), rusų rašytojas. Peterburgo mokslų akademijos narys korespondentas (1873), garbės akademikas (1900). Grafas.
Išsilavinimas ir veikla
Nuo 1844 Kazanės universitete studijavo arabų ir turkų kalbas, 1845–47 – teisę. 1851–53 tarnavo kariuomenėje Kaukaze. 1854–55 dalyvavo Krymo kare, leido žurnalą Voennyj listok (1854). 1855 Sankt Peterburge bendravo su žurnalo Sovremennik bendradarbiais (N. Nekrasovu, I. Turgenevu, I. Gončiarovu, A. Ostrovskiu). 1857, 1860–61 keliavo po Vakarų Europą. Nuo 1862 gyveno Jasnaja Polianoje, ūkininkavo. Propagavo valstietišką gyvenseną, liaudies švietimą. Įkūrė mokyklą valstiečių vaikams, mokytojavo, leido pedagogikos žurnalą Jasnaja Poljana, parašė elementorių, skaitinių 4 knygas.
Lev Tolstoj
Filosofinės ir visuomeninės pažiūros
Devintojo dešimtmečio pradžioje išsižadėjo savo luomo, neigė ankstesnę kūrybą, kritikavo Rusijos visuomeninį ir religinį gyvenimą, propagavo nekonfesinį (individualų) tikėjimą. Skelbė būtinybę pertvarkyti visuomenę: gyventi iš savo darbo (žemdirbystės), padėti varguoliams, pripažinti tikėjimo laisvę (tai rodė ir savo pavyzdžiu). Svarbiausias idėjas (siekti asmeninio dorinio tobulėjimo, nesipriešinti blogiui smurtu) išdėstė religiniuose filosofiniuose straipsniuose Išpažintis (Ispoved', parašyta 1879–82, išspausdinta 1884), Kuo aš tikiu? (V čem moja vera? 1884), Tad ką gi mums daryti? (Tak čto že nam delat'? 1882–86). Jomis vadovaujantis 19 a. 9 dešimtmetyje buvo įkurtas tolstojininkų sąjūdis: suburta agrarinių bendruomenių, spausdinta (daugiausia užsienyje) L. Tolstojaus, G. Uspenskio, A. Čechovo kūriniai, švietėjiškos knygelės. 1897 sąjūdis paskelbtas sekta, jo nariai persekioti. 1901 L. Tolstojus buvo atskirtas nuo Bažnyčios.
Ankstyvoji kūryba
Autobiografinių apysakų trilogijoje Vaikystė (Detstvo 1852), Paauglio metai (Otročestvo 1854), Jaunystė (Junost′ 1855–56, visos lietuvių kalba 1947, 1960 41981) atskleidė kintančią žmogaus psichologiją, žmogaus siekį dvasiškai tobulėti; šia nuostata L. Tolstojus vadovavosi visą gyvenimą, ji būdinga ir daugeliui kūrinių veikėjų. Parašė autobiografijos elementų turintį romaną Šeimos laimė (Semejnoe sčast′e 1859, lietuvių kalba 1948).
Krymo karo laikotarpio apsakymams ir apybraižoms (rinkinys Sevastopolio apsakymai / Sevastopol′skie rasskazy 1855, lietuvių kalba 1962) būdinga dokumentinio reportažo ir siužetinio pasakojimo dermė, karo – žmogaus prigimties priešingybės – vertinimas.
Apysakoje Kazokai (Kazaki 1863, lietuvių kalba 1928, 1956, filmas 1915, režisierius A. Drankovas) atskleidžiamos žmogaus ir gamtos sąsajos, jos poveikis žmogaus apsisprendimui.
„Karas ir taika“
Žymiausiame L. Tolstojaus kūrinyje – romane epopėjoje Karas ir taika (Vojna i mir 4 t. 1863–69, lietuvių kalba 1937, 1949 82020, filmai 1915, režisierius P. Čiardyninas, 1956, režisierius K. Vidoras, 1968, režisierius S. Bondarčiukas, 2007, režisieriai B. Donnisonas, R. Dornhelmas; opera 1944, kompozitorius S. Prokofjevas, pastatyta 1946) pateikiama Napoleono karų laikotarpio Rusijos panoraminis vaizdas, asmenybės pokyčiai, žmogaus egzistencijos pervertinimas istorijos fone, keliamos laisvės ir neišvengiamybės, asmeninio apsisprendimo problemos.
„Ana Karenina“
Romane Ana Karenina (Anna Karenina 1873–77, lietuvių kalba 1941–43, 1948 122017, filmai: 1911, režisierius M. Maître’as, 1919, režisierius F. Zelnikas, 1935, režisierius C. Brownas, 1948, režisierius J. Duvivier, 2009, režisierius S. Solovjovas, 2012, režisierius J. Wrightas, baletas 1971, kompozitorius R. Ščedrinas, pastatytas 1972, Lietuvoje pastatytas 1975, 2005, Lietuvoje pastatytas spektaklis 2008) atskleidžiami 19 a. pabaigos požiūrio į šeimą pokyčiai, dorinių nuostatų ir apsisprendimo problema.
Vėlyvoji kūryba
Vėlyvuosiuose kūriniuose sustiprėjo socialinė kritika. Nuoseklų pasakojimą pakeitė jau įvykusios dramos retrospektyvus perteikimas išryškinant priežastis (apysakos Ivano Iljičiaus mirtis / Smert' Ivana Il'iča 1886, lietuvių kalba 1949 22010, filmas 2000, režisierius B. Rose’as, Kreicerio sonata / Krejcerova sonata 1887–89, išspausdinta 1891, lietuvių kalba 1929, 1958, filmai 1911, režisierius P. Čiardyninas, 1915, režisierius H. Brenonas, 1937, režisierius V. Harlanas, 1988, režisierius M. Šveiceris, 2008, režisierius B. Roseʼas; romanas Prisikėlimas / Voskresenie 1889–99, lietuvių kalba 1937–38, 1948, 1957 21972, 1963, filmai 1909, režisierius D. W. Griffithas, 1923, režisierius M. L’Herbier, 1960, režisierius M. Šveiceris).
Sukūrė dramų (Tamsos galybė / Vlast′ t′my 1887, lietuvių kalba 1889, 1953, lietuvių kalba pastatyta 1906; Gyvasis lavonas / Živoj trup, parašyta 1900, išspausdinta 1911, lietuvių kalba 1953, lietuvių kalba pastatyta 1954, 1960, filmai 1911, režisierius B. Čaikovskis, 1918, režisierius E. Tanaka, 1968, režisierius V. Vengerovas; Ir šviečia tamsoje šviesa / I svetit v t′me svet 1900, išspausdinta 1930), komediją Švietimo vaisiai (Plody prosveščenija 1891, lietuvių kalba 1953, lietuvių kalba pastatyta 1955), apysakų (Tėvas Sergijus / Otec Sergij, parašyta 1890–98, išspausdinta 1912, lietuvių kalba 1931, filmai 1918, režisierius J. Protazanovas, 1979, režisierius I. Talankinas), Chadži Muratas (Chadži-Murat, parašyta 1896–1904, išspausdinta 1912, lietuvių kalba 1938, 1949, 1955, filmai 1989, režisierius T. Abuladze, 1996, režisierius G. Šengelaja).
Kūrybai būdinga platus istorinis ir visuomeninis kontekstas, asmenybės ir socialinės aplinkos konfliktas, asmenybės raidos (tobulėjimo ar degradavimo) nuoseklus perteikimas istorinių įvykių, socialinės aplinkos fone, pasakojimui – psichologiškumas, detalus realistinis (nemetaforiškas) vaizdavimas, atliepiantis pagrindinio veikėjo būsenas, nuostatas. Kūrinių išversta į daugelį pasaulio kalbų.
L. Tolstojus ir Lietuva
Į lietuvių kalbą L. Tolstojaus kūryba pradėta versti 19 a. pabaigoje. Lietuvių kalba dar išleista jo apysakų ir apsakymų (Antpuolis 1947, Pūga 1948), apysakų (Netikras kuponas. Jono Golovino mirtis 1940, Kaukazo belaisvis 1949, 1980), apsakymų (Gaisras 1951), dramų (Pjesės 1953), filosofinių straipsnių (Uždraustasis Tolstojus 2014, Slaptasis dienoraštis 2017) rinkinių. 20 a. trečiajame dešimtmetyje Lietuvoje reiškėsi tolstojininkų sąjūdis (B. Dūda, E. Levinskas): buvo leidžiami žurnalai Meilės keliais (1922), Atgimimas (1923–24), išversta L. Tolstojaus knygelių etikos klausimais.
1
P: P. Basinskij Levas Tolstojus: Pabėgimas iš rojaus Vilnius 2017.