Vygotskij Lev (Levas Vygòtskis) 1896 11 17Orša 1934 06 11Maskva, baltarusių ir rusų psichologas.
Išsilavinimas ir veikla
1913–17 Maskvos universitete studijavo mediciną, vėliau teisę. 1919–23 Gomelio suaugusiųjų mokyklose mokytojas. 1924–28 dirbo Maskvos eksperimentinės psichologijos institute, 1927–30 – Maskvos universitete, 1927–34 ir Maskvos moksliniame pedagoginiame institute, 1929–31 – Komunistinio švietimo akademijoje Maskvoje ir Maskvos universiteto Nervų ligų klinikoje (Psichologijos skyriaus vedėjas), 1929–34 ir Maskvos defektologijos institute, 1930–34 ir Maskvos pedagoginiame universitete (Pedologijos katedros vedėjas). Sukūrė kultūrinę istorinę psichikos raidos teoriją, kuri pabrėžia psichikos socialinį ir istorinį sąlygotumą. Tyrė pažintinę vaiko raidą, sąmonės struktūrą, laikė ją dinamiška prasmine afektinių, valios ir intelektinių procesų vienovės sistema. 20 a. 4 dešimtmetyje SSRS buvo nepagrįstai kritikuojamas. L. Vygotskio darbai turėjo įtakos 20 a. 7 dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose išsirutulioti socialinio konstruktyvizmo teorijai. Žymiausi sekėjai: A. Leontjevas ir A. Lurija.
Lev Vygotskij
Knygos
Svarbiausi veikalai: Meno psichologija (Psichologija iskusstva 1925, išleistas 1965), Psichologinės krizės istorinė prasmė (Istoričeskij smysl psichologičeskogo krizisa 1927), Vaiko raidos kultūrinė problema (Problema kul′turnogo razvitija rebjonka 1928), Konkreti žmogaus psichologija (Konkretnaja psichologija čeloveka 1929), Elgsenos istorijos etiudai: Beždžionė. Primityvas. Vaikas (Ėtjudy po istorii povedenija. Obezjana. Primitiv. Rebjonok, su A. Lurija, 1930), Paauglio pedologija (Pedologija podrostka 3 tomai 1929–31), Aukštųjų nervinių funkcijų raidos istorija (Istorija razvitija vysšich psichičeskich funkcij 1930–31, išleistas 1960), Aukštųjų psichikos funkcijų raidos ir sutrikimo problemos (Problema razvitija i raspada vysšich psichičeskich funkcij), Mąstymas ir kalba (Myšlenie i reč′, abu 1934).
2271