Pauling Linus Carl (Lainas Karlas Pòlingas) 1901 02 28Portland (Oregono valstija) 1994 08 19Big Sur (Kalifornijos valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų biochemikas ir visuomenės veikėjas. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos, Amerikos menų ir mokslų akademijos (1944), daugelio šalių mokslų akademijų narys, Amerikos chemikų draugijos prezidentas (nuo 1948). Vienas Pugwasho sąjūdžio iniciatorių.
Išsilavinimas ir veikla
1922 baigė Oregono žemės ūkio koledžą, 1925 – Kalifornijos technologijos institutą Pasadenoje. 1926–27 tobulinosi (atominės fizikos ir kvantinės fizikos srityje) Europoje pas garsius to meto fizikus A. Sommerfeldą, E. Schrödingerį, N. Bohrą. 1927–69 dirbo tiriamąjį darbą ir dėstė Kalifornijos technologijos institute, 1963–69 ir Visuomeninių institutų tyrimo centre Santa Barbaroje, nuo 1969 Stanfordo universitete; profesorius (1931). 1973 įkūrė Ortomolekulinės medicinos institutą (vėliau Linus Paulingo mokslo ir medicinos institutas). Mokslinių tyrimų svarbiausios sritys – molekulių sandaros ir cheminio ryšio tyrimas kvantinės mechanikos metodais ir biochemija. Sukūrė valentinių ryšių metodą (1931–34, su J. Sleteriu), baltymų ir aminorūgščių molekulių struktūrinės analizės pagrindus (su J. D. Bernaliu ir W. L. Braggu), pasiūlė atominių orbitalių hibridizacijos koncepciją, sudarė cheminių elementų elektrinių neigiamumų lentelę.
Linus Carl Pauling
Tyrė hemoglobiną (nustatė jo molekulės anomalijas sergant kai kuriomis kraujo ligomis), imunines reakcijas, sukūrė dirbtinius antikūnus. 1951 L. C. Paulingas ir R. B. Kori, remdamiesi rentgeninės kristalografijos metodu ir cheminio ryšio tyrimais, nustatė baltymų antrinę struktūrą, t. y. kad baltymai yra erdvinės struktūros – aminorūgštys juose išsidėsčiusios α spirale arba sudaro β struktūrą. Propagavo vitaminą C imuninei sistemai stiprinti, skrandžio opai, persišaldymui gydyti.
Per II pasaulinį karą buvo Nacionalinės gynybos ir Nacionalinio saugumo tyrimo komisijų narys, kūrė naujus degiuosius mišinius, kraujo plazmos pakaitalus. Aktyviai kovojo prieš branduolinės ginkluotės plėtrą. Pasisakė prieš Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės sprendimą kurti vandenilinę bombą, už branduolinio ginklo bandymų atmosferoje nutraukimą (1958 įteikė Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui kreipimąsi su daugiau kaip 11 000 mokslininkų iš 49 šalių parašais). Eksperimentiškai tyrė radioaktyviųjų medžiagų keliamą pavojų, įrodė, kad radioaktyvieji izotopai sukelia vėžį ir kitas ligas. Paskelbė daugiau kaip 350 mokslinių straipsnių.
Knygos
Parašė knygų ir vadovėlių, iš jų svarbiausi: Cheminio ryšio kilmė (The Nature of the Chemical Bond 1939), Bendroji chemija (General Chemistry 1947).
Apdovanojimai
Nobelio chemijos premija (1954), Nobelio taikos premija (1962).
Linus Carl Pauling