Liu Siaobò (Liu Xiaobo) 1955 12 28Čangčun 2017 07 13Šenjang, Kinijos žmogaus teisių aktyvistas, disidentas, filosofas, rašytojas. Dr. (1988).
Liu Siaobo
1977–82 studijavo literatūrą Dzilino universitete, 1984 baigęs Pekino pedagogikos universitetą iki 1989 jame dėstė. 1989 dalyvavo demokratiniame judėjime Pekine, su kitais paskelbė bado streiką Tiananmeno aikštėje, reikalavo gerbti konstitucijoje deklaruojamas žmogaus teises ir laisves. Išgelbėjo kelių šimtų protestavusių studentų gyvybę įtikinęs juos palikti aikštę. 1989–91 kalėjo už vadinamąją kontrevoliucinę propagandą, 1995–96 ir 1996–99 – už viešosios tvarkos pažeidimą ir gandų skleidimą, nuo 2009 – už antivalstybinės ardomosios veiklos kurstymą. 2008 su kitais parašė kreipimąsi dėl plataus masto politinių reformų įgyvendinimo Kinijoje, susirinkimų, žodžio, minties ir tikėjimo laisvės (kreipimąsi pasirašė daugiau kaip 10 000 žmonių). 2003–07 Nepriklausomo Kinijos poetų, eseistų ir novelistų centro prezidentas.
Veikalai
Paskelbė daugiau kaip 800 publikacijų. Svarbiausi veikalai: Pasirinkimo kritika (1987), Estetika ir žmogaus laisvė (1988), Metafizikos rūkas (1989), Minties paslaptys ir žmonijos svajonės (2 t. 1989–90), Šiuolaikinė Kinijos politika ir intelektualai (1990), Išgyvenusiojo paskutinę teismo dieną monologas (1992), Tauta, kuri meluoja sąžinei (2000), Laisvos Kinijos ateitis egzistuoja pilietinėje visuomenėje (The Future of Free China Exists in Civil Society), Pilietinis atsibudimas, Vienaašmenis nuodingas kardas: šiuolaikinio kinų nacionalizmo kritika (Single‑Blade Poisonous Sword: Criticism of Chinese Nationalism, visi 2005), Didžiosios galios griūtis (2009), Jokių priešų, jokios neapykantos (2012).
Apdovanojimai
Nobelio taikos premija (2010, dėl įkalinimo neatsiėmė).