Liùdvikas IX (Louis IX) 1214 04 25Poissy (dabar Paryžiaus priemiestis) 1270 08 25prie Tuniso, Prancūzijos karalius (1226–70). Šventasis (1297; šventė 08 25). Kapetingų dinastijos. Liudviko VIII Liūto ir Blankos Kastilietės sūnus, Karolio I Anžu brolis. Liudviko IX mažametystės laikotarpiu ir 1248–52 regente buvo motina. 1240–43 numalšino Pietų Prancūzijos diduomenės, vadovaujamos Tulūzos kunigaikščio Raimondo VII, sukilimus, 1242 atrėmė Anglijos karaliaus Henriko III įsiveržimą į Prancūziją. 1248 išvyko į septintąjį kryžiaus žygį. 1250 Egipte prie al Mansuro pateko į nelaisvę, buvo išpirktas, bet pasiliko Šventojoje žemėje iki 1254, čia diplomatinėmis priemonėmis sustiprino krikščioniškų valstybių padėtį. Grįžo į Prancūziją pelnęs didelį autoritetą Vakarų valstybėse, vėliau laikėsi taikios politikos: 1259 su Henriku III sudarė vadinamąją Paryžiaus taiką, pagal kurią pripažino Henriko III teises į Limoges’ą, Cahors’ą ir Périgueux.
Liudvikas IX (rankraštinės Biblijos iliuminacijos fragmentas, apie 1227–34; Morgano biblioteka ir muziejus Niujorke)
Henrikas III atsisakė Anjou, Maine’o, Touraine’o ir Poitou, pripažino Liudviką IX Akvitanijos kunigaikštystės siuzerenu. Liudvikas IX sudarė taiką su Aragonu, pagal kurią Prancūzija atsisakė ketinimų susigrąžinti Roussilloną ir prisijungti Barseloną. Nesėkmingai bandė tarpininkauti Henriko III ginčams su Anglijos baronais. Prancūzijoje užkirto kelią feodalų privatiems karams, supaprastino šalies administravimą, skatino romėnų teisės taikymą, išplėtė karaliaus apeliacinio teismo jurisdikciją – susidarė palankios sąlygos Prancūzijos ūkio plėtrai. 1270 išvyko į aštuntąjį kryžiaus žygį, bet išsilaipinęs Tunise susirgo maru ir mirė.