Liùdvikas Pilỹpas (Louis-Philippe) 1773 10 06Paryžius 1850 08 26Claremont (Sario grafystė, Anglija), Prancūzijos karalius (1830–48). Burbonų‑Orleaniečių dinastijos (Burbonai). Orleano kunigaikščio Liudviko Pilypo Juozapo vyriausiasis sūnus.
Kaip ir tėvas, simpatizavo 18 a. pabaigos Prancūzijos revoliucijai, 1790 įstojo į jakobinų klubą. 1792–93 kovojo Šiaurės armijoje. 1793 Prancūzijos kariuomenei pralaimėjus Neerwindeno mūšį Austrijai, Liudvikas Pilypas ir jo vadas Ch. F. Dumouriez buvo apkaltinti išdavyste, Liudvikas Pilypas pabėgo į Šveicariją. 1793 01 Revoliucijos tribunolo sprendimu giljotinavus Liudviką Pilypą Juozapą, Liudvikas Pilypas tapo monarchiją atkurti siekiančių tėvo šalininkų, vadinamųjų orleanistų, formaliu lyderiu, bet politinėje veikloje nedalyvavo, gyveno Skandinavijoje, Jungtinėse Amerikos Vastijose, Didžiojoje Britanijoje, Neapolio karalystėje.
Liudvikas Pilypas (aliejus, 1839, dailininkas F. X. Winterhalteris, Versalio rūmai Paryžiuje)
1814 žlugus Napoleono I valdžiai grįžo į Prancūziją, kur atgavo giminės dvarus. 19 a. 3 dešimtmetyje tapo nuosaikiųjų respublikonų, bijančių Europos šalių reakcijos į galimą respublikos atkūrimą, lyderiu. Per 1830 Liepos revoliuciją nuvertus Burbonų dinastijos karalių Karolį X, naujuoju karaliumi Atstovų rūmai paskelbė Liudviką Pilypą.
Valdymo pradžioje Liudvikas Pilypas buvo palankesnis respublikonams, apsieidavo be daugelio karališkųjų privilegijų, vėliau jo valdžia darėsi labiau autoritarinė, Liudvikas Pilypas siekė įtvirtinti soste savo giminę. Dėl valdžios sluoksniuose išplitusios korupcijos ir vangios užsienio politikos Liudvikas Pilypas prarado populiarumą ir tarp respublikonų, ir tarp monarchinės valdžios šalininkų. Per Prancūzijos 1848 revoliuciją nuverstas nuo sosto, su šeima išvyko į Didžiąją Britaniją, čia gyveno iki mirties.