Lotaras II
Lòtaras II (Lothair II) 1075 06 1137 12Breitenwag (dabar Austrija), Šventosios Romos imperijos imperatorius (1133–1137), Vokietijos karalius (1125–37). Istorikai, pripažįstantys, kad Lotaro II pirmtakas buvo ir imperatoriumi nebuvęs bei Vokietijos nevaldęs Karolingų dinastijos Lotaringijos karalius Lotaras II, tituluoja jį Lotaru III. Supplinburgo grafo Gebhardo sūnus (gimė po tėvo mirties). Vedybomis įgijo daug valdų Saksonijoje, o už tarnybą imperatoriui Henrikui V gavo visą Saksonijos kunigaikštystę. Lotarą II išrinkus Vokietijos karaliumi 1127 kilęs jo šalininkų Velfų ir varžovų Štaufenų karas truko septynerius metus. Lotaras II padėjo kardinolų mažumos išrinktam popiežiui Inocentui II kovoti su daugumos išrinktu Anakletu II ir buvo karūnuotas imperatoriumi. Kitaip nei pirmtakai jis daug dėmesio skyrė Vokietijos šiauriniams pakraščiams, skatino krikščionybės skleidimą į rytus nuo Elbės, jo vasalais tapo Lenkijos kunigaikštis Boleslovas III Kreivaburnis ir Danijos karalius Erikas II. 1136–37 Italijoje kariavo su Anakleto II sąjungininku Sicilijos karaliumi Rožeru II. Mirė grįždamas iš žygio.
Lotaras III