Pliseckaja Maja (rus. Майя Плисецкая; Maja Plisèckaja) 1925 11 20Maskva 2015 05 02Miunchenas, rusų baleto artistė, baletmeisterė. 20 a. antros pusės viena žymiausių pasaulio balerinų. 1943 baigusi Maskvos choreografijos mokyklą iki 1990 šoko Didžiajame teatre Maskvoje (nuo 1960 prima ballerina assoluta), atliko pagrindinius vaidmenis visuose teatro klasikiniuose baletuose. 1983–84 Romos operos teatro baleto trupės vadovė, 1987–90 Teatro Lírico Nacional baleto trupės Madride meno vadovė. Nuo 1990 dalyvavo koncertinėse programose, vedė meistriškumo kursus įvairiose šalyse. Specialiai M. Pliseckajai kūrinių sukūrė jos vyras R. Ščedrinas. Apie M. Pliseckają sukurta dokumentinių (Maja Pliseckaja 1964, 1981, režisierius V. Katanianas) ir vaidybinių filmų. Nuo 1994 Sankt Peterburge rengiamas baleto tarptautinis konkursas Maja. 2000 įkurtas Tarptautinis M. Pliseckajos ir R. Ščedrino fondas.
Maja Pliseckaja
M. Pliseckaja. Anos vaidmuo R. Ščedrino baleto Ana Karenina spektaklyje (choreografai M. Pliseckaja, V. Smirnovas‑Golovanovas, N. Ryženko, dailininkas V. Leventalis; Vronskis – M. Petuchovas)
Svarbesni vaidmenys: Gulbė (Mirštanti gulbė 1942, pagal C. Saint‑Saënso muziką), Maša, Odeta‑Odilija, Aurora (P. Čaikovskio Spragtukas 1944, Gulbių ežeras 1947, Miegančioji gražuolė 1961), Zarema (B. Asafjevo Bachčisarajaus fontanas 1948), Egina, Frigija (A. Chačiaturiano Spartakas 1958, 1962), Karmen, Ana, Nina, Ana, Oreli (R. Ščedrino Karmen siuita 1967, Ana Karenina 1972, ir baletmeisterė, su N. Ryženko ir V. Smirnovu‑Golovanovu, 1975 pastatė ir Lietuvos operos ir baleto teatre, Žuvėdra 1980, Dama su šuniuku 1985, šių dviejų ir baletmeisterė, Beprotė iš Chaillot 1992), Fedra (G. Aurico Fedra 1984). Sukūrė pagrindinius vaidmenis choreografų R. Petit (Serganti rožė 1973, pagal G. Mahlerio muziką), M. Béjart’o (Bolero 1975, pagal M. Ravelio muziką, Isadora 1976, pagal įvairių kompozitorių muziką) spektakliuose.
M. Pliseckajos vaidmenims būdinga savita šokio (ypač rankų) plastika, ekspresija, gebėjimas perteikti šiuolaikinių choreografų stilistiką, aktorinis talentas. M. Pliseckaja sukūrė vaidmenų kino filmuose (Betsi – Ana Karenina 1967, režisierius A. Zarchi, Dezirė – Čaikovskis 1970, režisierius I. Talankinas, Polozova – Fantazija 1976, režisierius A. Efrosas, Mūza – Zodiakas 1986, režisierius J. Vaitkus, ir choreografė). Parašė atsiminimų knygas Aš, Maja Pliseckaja... (Ja, Maja Pliseckaja... 1994, lietuvių kalba 1999), Trylikai metų praėjus (Trinadcat′ let spustja 2007). Prancūzijos Menų ir literatūros ordinas (1984), Prancūzijos Garbės legiono ordinas (1986), ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro didysis kryžius (2003). Imperatoriškoji premija (2006).
M. Pliseckaja. R. Ščedrino baleto Ana Karenina spektaklio scena (choreografė su V. Smirnovu‑Golovanovu, N. Ryženko, dailininkas V. Leventalis; Ana – S. Masaniova, Vronskis – V. Kudžma)
P: L. Ždanov Maja Pliseckaja Moskva 1980. N. Roslavleva Maja Pliseckaja Moskva 1968.
57