de La Fayette Marie Joseph (Mari Žozefas de La Fajètas), tikr. Marie Joseph Paul Yves Roch Gilbert Motier 1757 09 06Chavaniac (Aukštutinės Luaros departamentas) 1834 05 20Paryžius, Prancūzijos karo ir valstybės veikėjas. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinis didvyris. Markizas.
Marie Joseph de La Fayette (graviūra, dailininkas nežinomas)
1771–76 tarnavo Prancūzijos kariuomenėje. Šiaurės Amerikos kolonijoms paskelbus nepriklausomybę atvyko į Filadelfiją. Kolonistų kongreso sprendimu 1777 gavo generolo majoro laipsnį. Buvo G. Washingtono draugas, jo vadovaujamos Kontinentinės armijos štabo narys, pasižymėjo Brandywine’o ir Monmoutho mūšiuose. 1779–80 lankėsi Prancūzijoje, įtikino karaliaus Liudviko XVI vyriausybę suteikti Amerikos kolonistams karinę ir finansinę paramą. 1780–81 sėkmingai vadovavo karo veiksmams Virdžinijoje, kur Didžiosios Britanijos kariuomenė galutinai pasidavė. Grįžęs į tėvynę 1789 išrinktas Generalinių luomų deputatu.
Prasidėjus Prancūzijos revoliucijai, vadovavo liberaliems aristokratams, jo siūlymu priimta Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. 1789 07 14 užėmus Bastiliją, paskirtas vadovauti Nacionalinei gvardijai. Įkūrė feljanų klubą, konstitucinės monarchijos šalininkų, draugiją. Vadovavo 1791 07 17 antimonarchistinės demonstracijos sušaudymui Paryžiuje, Marso lauke. Nuo 1791 12 vadovavo armijai prie Metzo, nepritarė revoliuciniam terorui, todėl jakobinų nušalintas. 1792 pabaigoje pabėgo į Flandriją, kur buvo austrų suimtas ir 1792–97 kalintas Prūsijos ir Austrijos kalėjimuose. 1799 grįžo į Prancūziją, bet netikėjo Napoleonu Bonapartu ir politikoje nedalyvavo. Napoleonui I pralaimėjus, 1815, 1818–24 ir 1825–34 buvo Deputatų Rūmų narys. 1830, per Liepos revoliuciją vadovavo Nacionalinei gvardijai, padėjo išsaugoti monarchiją ir perduoti valdžią Liudvikui Pilypui.