Marijà Mèdiči (Marie de Médicis, tikr. Maria de’Medici) 1573 04 26Florencija 1642 07 03Köln, Prancūzijos karalienė (1600–10). Karaliaus Henriko IV žmona. Liudviko XIII motina. Toskanos didžiojo kunigaikščio Francesco I de’Medici duktė.
Henrikas IV vedė Mariją Mediči dėl pinigų skoloms susimokėti (Marijos Mediči kraitis buvo 600 000 kronų). 1610 nužudžius Henriką IV, Paryžiaus parlamento paskelbta mažamečio Liudviko regente. 1614 Liudvikui XIII tapus pilnamečiu, Marija Mediči su favoritu markizu d’Ancre’u ir toliau valdė karaliaus vardu. 1617 markizas d’Ancre’as karaliaus šalininkų buvo nužudytas, Marija Mediči ištremta į Blois. 1619 ir 1620 buvo nesėkmingai sukilusi, su Liudviku XIII ją sutaikydavo jos svarbiausias patarėjas vyskupas A. J. de Richelieu.
Marija Mediči (aliejus, 1622, dailininkas P. P. Rubensas, Prado muziejus Madride)
1622 Marijai Mediči leista grįžti į karaliaus dvarą, jos remiamas A. J. de Richelieu tapo kardinolu, 1624 – pirmuoju ministru. Vėliau dėl įtakos dvare Marija Mediči susikivirčijo su A. J. de Richelieu, 1631 Liudviko XIII buvo ištremta į Compiègne’ą. 1631 07 pabėgo į Briuselį, į Prancūziją nebegrįžo.
Marija Mediči globojo P. P. Rubensą, jis 24 drobėse pavaizdavo Marijos Mediči gyvenimo scenas.