Liùteris Martynas (Martin Luther), tikr. Martin Luder 1483 11 10Eisleben 1546 02 18Eisleben (palaidotas Wittenberge), vokiečių teologas, krikščionybės reformatorius, protestantizmo (liuteronybės) pradininkas. Vienuolis augustinas (1505).
Išsilavinimas ir veikla
Teologijos dr. (1512). 1501–05 Erfurto universitete studijavo laisvuosius menus ir teisę. 1507 baigė noviciatą, įšventintas kunigu. Studijavo teologiją Erfurto (1507) ir Wittenbergo (1508–09) universitete. 1509–11 skaitė paskaitas Erfurto universitete, nuo 1512 biblistikos profesorius Wittenbergo universitete. Nuo 1513 ėmėsi Evangelijos, psalmių, apaštalo Pauliaus laiškų egzegetikos. Biblijos ir ankstyvosios Bažnyčios Tėvų raštų, Augustino teologijos studijos keitė M. Liuterio požiūrį į scholastinę teologiją, formavo naują žmogaus ir Dievo santykio sampratą, vedė prie minties apie žmogaus nuteisinimą kaip Dievo malonės dovaną – ne uždirbamą, bet gaunamą tik per tikėjimą (nuteisinimas tikėjimu).
Martynas Liuteris
Tezių paskelbimas
Martynas Liuteris (dailininko J. D. Müllerio medžio raižinys pagal L. Cranacho piešinį, apie 1717)
M. Liuterio konfliktą su katalikybe paaštrino indulgencijų pardavinėjimas 1516 Vokietijoje. Protestuodamas prieš tai 1517 10 31 Wittenberge paskelbė 95 tezes, jose išdėstė savo religinės doktrinos svarbiausius teiginius: žmogaus nuteisinimas priklausąs ne nuo gerų darbų (maldų, pasninko, šventų vietų lankymo, aukojimo), bet tik nuo tikėjimo (sola fide); religinių tiesų šaltinis esąs tik Biblija (sola Scriptura), bet ne Tradicija (Bažnyčios susirinkimų nutarimai, popiežių dekretai). Šių tezių paveiktoje visuomenėje prasidėjo nacionalinis ir reformacinis judėjimas, nukreiptas prieš Katalikų Bažnyčią ir popiežių. M. Liuterio idėjoms pritarė Saksonijos kurfiurstas Frydrichas Išmintingasis (1463–1525). Popiežius Leonas X pasmerkė M. Liuterį kaip eretiką ir Augsburgo reichstage 1518 surengė apklausą; joje M. Liuteris neišsižadėjo savo pažiūrų, po kelių dienų pabėgo į Wittenbergą.
1519 Leipcige vykusiame dispute su katalikų teologais M. Liuteris pareiškė, kad tikrasis Bažnyčios vadovas yra Jėzus Kristus, o ne popiežius, kad Konstanco susirinkimas, pasmerkęs J. Husą, suklydo, kad Biblija yra vienintelis tikėjimo šaltinis. 1520 popiežius išleido ekskomunika grasinančią bulę Exsurge Domine. Atsakydamas į tai M. Liuteris parašė traktatą Apie krikščionio laisvę (vokiečių kalba Von der Freiheit eines Christenmenschen, lotynų kalba Tractatus de libertate christiana, lietuvių 1998), laišką Vokiečių tautos krikščioniškajai aristokratijai apie krikščioniškojo luomo tobulėjimą (An den christlichen Adel deutscher Nation von des christlichen Standes Besserung; jame pasisakė už visuotinę tikinčiųjų kunigystę, prieš dvasininkų luomą, celibatą, šventes), kitų programinių raštų, paskelbė nutraukiąs savo santykius su Katalikų Bažnyčia ir Wittenbergo universitete viešai sudegino popiežiaus bulę.
1521 iškviestas į reichstagą Wormse M. Liuteris gynė savo įsitikinimus; Šventosios Romos imperatorius Karolis V paskelbė M. Liuterį už įstatymo ribų (Wormso ediktas), popiežius ekskomunikavo, M. Liuterio raštai buvo deginami. Imperatoriaus persekiojamą M. Liuterį Frydrichas Išmintingasis priglaudė Wartburgo pilyje. Čia iš graikų į vokiečių kalbą M. Liuteris vertė Naująjį Testamentą. Po metų grįžęs į Wittenbergą dėstė universitete, rašė knygas, kunigavo, dalyvavo diskusijose su kitų šalių reformatoriais, rūpinosi krikščioniško mokymo skelbimu, paprastų žmonių švietimu. Prasidėjus Valstiečių karui (1524–26) iš pradžių abi puses ragino taikytis, vėliau rėmė kunigaikščių ir biurgerių interesus. 1525 atmetė celibatą ir vedė. 1534 baigė visos Biblijos vertimą į vokiečių kalbą; šio vertimo kalba tapo bendrinės vokiečių kalbos pagrindu.
Veikalai
Kiti svarbiausi veikalai: Apie Romos popiežius, atsakant garsiam Romos šalininkui Leipcige (Von dem Papsttum zu Rom wider den hochberühmten Romanisten zu Leipzig; keliami Bažnyčios reformos klausimai), teologinis traktatas Apie babiloniškąją Bažnyčios tremtį (De captivitate Babylonica ecclesiae praeludium; aptariamas tradicinis mokymas apie sakramentus; abu 1520), politinis traktatas Apie pasaulietinę valdžią… (Von welticher Obrigkeit … 1523), prieš Erazmo Roterdamiečio traktatą Apie laisvą apsisprendimą (De libero arbitrio 1524; fragmentas lietuvių kalba 1984) nukreiptas poleminis veikalas Apie vergiškąjį apsisprendimą (De servo arbitrio 1525).
M. Liuteris reformavo ir bažnytinę muziką (veikalas Vokiškos mišios ir pamaldų tvarka / Deutsche Messe und Ordnung Gottesdienst 1525), ją laikė pagrindiniu katechezės ir bendruomenės susivienijimo būdu, propagavo visai bendruomenei giedoti skirtą vienbalsę bažnytinę muziką, apribojo grynai instrumentinės muzikos vartojimą. Manoma, M. Liuteris yra sukūręs 37 įvairių rūšių giesmes, religinius himnus.
Liturgikai svarbus 45 psalmės motyvais sukurtas choralas Dievas – prieglauda mūsų, tvirtovė (Ein feste Burg ist unser Gott), tapęs reformacijos himnu. Parengė liuteroniškuosius Didįjį ir Mažąjį katekizmus, parašė įvairaus turinio pamfletų, publicistikos darbų, Biblijos komentarų.
Vertimai į lietuvių kalbą
M. Liuterio katekizmai, giesmės, pamokslai į lietuvių kalbą 16 a. pradėti versti M. Mažvydo, B. Vilento (Enchidrionas 1575, išlikęs 21579, giesmės), J. Bretkūno (1579–90 iš vokiško M. Liuterio vertimo į lietuvių kalbą išvertė Bibliją; neišleista; rankraščio faksimilė nuo 1991 leidžiama Paderborne; iki 2008 išleisti 4 tomai). M. Liuterio mokiniai Wittenbergo universitete buvo S. Rapolionis, A. Kulvietis. Lietuvių religinėms reikmėms tenkinti Mažojoje Lietuvoje daugybę kartų publikuoti (daugiausia 18–19 a.) katekizmai, pamokslų rinkiniai, giedotos jo sukurtos giesmės, pasirodė pirmieji M. Liuterio biografinių knygų vertimai.
316