Maskvà (Москва, Moskva), Rusijos Federacijos sostinė. Sudaro savarankišką administracinį vienetą; srities centras. Maskva įsikūrusi Rusijos vakaruose, Volgos ir Okos tarpupyje abipus Maskvos upės ir jos intakų Jauzos ir Setunės. Plotas 994 km2 (su priemiesčiais 1091 km2). 10,3 mln. gyventojų (2020; aglomeracijoje su Zelenogradskiu, Podolsku, Liubercais, Balašicha, Chimkais, Elektrostale ir kitais miestais 14,7 mln. gyventojų). Didžiausias pagal gyventojų skaičių Europos miestas. Maskva suskirstyta į 10 apygardų. Maskvoje gyvena apie 10 % Rusijos gyventojų, daugiausia rusai (85 % Maskvos gyventojų), ukrainiečiai (2 %), totoriai (2 %), armėnai, azerbaidžaniečiai, žydai, baltarusiai, gruzinai ir kiti.
Maskvą juosia 3 žiedinės automobilių magistralės (jos jungia 13 automobilių greitkelių). Į Maskvą sueina 11 geležinkelio linijų (mieste yra 9 geležinkelio stotys); vienas didžiausių geležinkelio mazgų pasaulyje. 3 tarptautiniai oro uostai: Domodedovo (didžiausias Rusijoje), Šeremetjevo‑2 ir Vnukovo; Bykovo oro uostas. 3 upių uostai (Šiaurės, Pietų ir Vakarų).
Upių ir kanalų sistema Maskvą jungia su Rusijos europinę dalį skalaujančiomis jūromis (Baltijos, Juodąja, Kaspijos, Baltąja, Azovo); Maskvos kanalas (ilgis 128 km) jungia Volgą su Maskvos upe (juo gabenama mediena, statybinės medžiagos, nafta, maisto ir pramoninės prekės, tiekiamas vanduo Maskvos upei ir Maskvos vandentiekiui). Metropolitenas (nuo 1935, ilgis 276,1 km; apie 8 mln. keleivių kasdien).
Maskvos upė
Maskvoje sukuriama apie 15 % Rusijos BVP. Sostinėje susitelkusios didžiausios kosmoso, aviacijos, juodosios ir spalvotosios metalurgijos, chemijos (dažų, plastikų, gumos, farmacijos, kosmetikos) ir naftos chemijos, metalo ir medienos apdirbimo, elektrotechnikos, elektronikos, plaušienos ir popieriaus, poligrafijos, baldų, statybinių medžiagų, tekstilės (trikotažo, vilnos), avalynės, maisto (cukraus, aliejaus, mėsos, konditerijos gaminių, pieno, alkoholinių gėrimų, arbatos, tabako) pramonės įmonės. Gaminama kelių mašinos, sunkvežimiai (ZIL), automobiliai (Moskvič), naftos gavybos įranga, staklės, tekstilės pramoniniai įrenginiai, prietaisai, surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos ir detalės, šaldymo, medicinos įranga, geležinkelio riedmenys, laikrodžiai (bendrovės Poliot, Slava), radijo aparatai (bendrovė Komponent). Maskvoje yra didžiausios pasaulyje Rusijos gamtinių dujų gavybos akcinės bendrovės Gazprom, t. p. Rusijos naftos koncernų Rosneft ir Transneft pagrindinės būstinės. Apie 60 % visų Rusijos bankų (tarp jų – Rusijos bankas), sukaupta apie 80 % jų kapitalo. 3 svarbiausios Rusijos vertybinių popierių biržos (Maskvos tarptautinė valiutų birža, Maskvos tarptautinė vertybinių popierių ir Maskvos centrinė vertybinių popierių), metalo, tarptautinė maisto produktų, automobilių biržos. Rusijos valstybinių naujienų agentūros TASS būstinė. Mosfilm ir kitos kino studijos. Turizmas.
Maskvoje įsikūrusi Rusijos mokslų akademija, šakinės Rusijos mokslų akademijos (matematikos, gamtos, chemijos, žemės ūkio, medicinos ir kitų mokslų), daugiau kaip 1000 mokslinio tyrimo institutų, laboratorijų ir konstravimo biurų. Maskvoje yra 222 aukštosios mokyklos, tarp jų apie 80 universitetų; svarbiausi: Maskvos universitetas, Rusijos valstybinis humanitarinis, Maskvos N. E. Baumano technikos (1830), Maskvos technikos (1930), vadybos, ekonomikos, statistikos ir informatikos mokslų, D. Mendelejevo Rusijos chemijos technologijos, Rusijos tautų draugystės universitetai. 19 akademijų; svarbiausios: Rusijos muzikos akademija, Maskvos dvasinė, Maskvos I. M. Sečenovo medicinos, tarptautinė rinkodaros ir vadybos, Maskvos teisės, Maskvos žemės ūkio; Maskvos fizikos ir technologijos, Maskvos tarptautinių santykių institutai. Maskvos konservatorija. Filharmonija. Didžiausios bibliotekos: Rusijos nacionalinė biblioteka, Rusijos valstybinė biblioteka.
Maskvos universitetas
Daugiau kaip 70 muziejų ir galerijų (Tretjakovo galerija, Puškino vaizduojamosios dailės muziejus, A. Rubliovo senosios Rusijos kultūros ir meno, istorijos, technikos, Rytų dailės ir kiti muziejai). Daugiau kaip 140 teatrų; žymiausi – Didysis teatras, Maskvos Dailės, Maskvos muzikinis kamerinis teatras, Maskvos Majakovskio, Maskvos satyros, Teatr na Taganke, Jermolovos, Mažasis, operetės, Maskvos Stanislavskio ir Nemirovičiaus‑Dančenkos muzikinis teatras, Maskvos Vachtangovo, Maskvos S. Obrazcovo lėlių teatrai. Daug koncertų salių, tarp jų – Čaikovskio koncertų salė, Didžioji ir Mažoji konservatorijos salės. Garsiausi orkestrai – Maskvos kamerinis orkestras, Čaikovskio didysis simfoninis orkestras. Tarptautiniai kino, reklamos, meno, žydų vaikų ir jaunimo, meno raiškos ir kiti festivaliai. Didysis Maskvos ir J. Nikulino cirkai. 4 botanikos sodai, zoologijos sodas. Olimpinis centras Lužniki (didžiausias Rusijoje, 1980 jame vyko XXII vasaros olimpinės žaidynės), kiti sporto stadionai. Apie 30 % Maskvos teritorijos užima miškai, daugiau kaip 100 parkų ir sodų, tarp jų – M. Gorkio kultūros ir poilsio parkas, Ermitažo sodas (jame vyksta tarptautinis džiazo festivalis). Saugoma daugiau kaip 130 gamtos paminklų (tarp jų – dalis Briedžių salos nacionalinio parko).
Maskva. Arbatas