Max Dessoir
Dessoir Max (Maksas Desuãras) 1867 02 08Berlynas 1947 07 19Königstein im Taunus (Hesenas), vokiečių filosofas, psichologas.
Gyvenimo faktai
Nuo 1920 dėstė filosofiją ir estetiką Berlyno universitete. 1906 įkūrė žurnalą Zeitschrift für Ästhetik und allgemeine Kunstwissenschaft, 1909 Estetikos ir bendrosios menotyros draugiją. Pirmojo estetikos tarptautinio kongreso (1913) Berlyne organizatorius.
Tyrimų kryptys ir idėjos
Istoriniu aspektu tyrė kūrybos procesą, kultūrinę meno funkciją. Pasak M. Dessoiro, estetika ir visuotinė menotyra yra dvi savarankiškos, viena kitą papildančios disciplinos. Estetiniai veiksniai egzistuoja visuomeniniuose santykiuose, taip pat lemia individo kai kuriuos charakterio bruožus. Anot jo, estetika skiriasi nuo visuotinės menotyros, nes pirmoji yra mokslas apie grožį, o menas vaizduoja ne tik gražius, bet ir bjaurius objektus. Visuotinė menotyra tiria bendruosius meninės veiklos aspektus. Poeziją M. Dessoiras apibūdino kaip žodžio meną, kuriame meninis efektas pasiekiamas vien žodžio priemonėmis (eufonija, ritmu, metaforomis, sintakse ir kita). Žodinis aprašymas pakeičia objektų, išgyvenimų realų vaizdą ir sukelia skaitytojui estetinį išgyvenimą. Kritiškai analizavo parapsichologinius reiškinius, sukūrė parapsichologijos terminą.
Max Dessoir (1931)
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Šiuolaikinės vokiečių psichologijos istorija (Geschichte der neueren deutschen Psychologie 2 t. 1897–1902), Estetika ir visuotinė menotyra (Ästhetik und allgemeine Kunstwissenschaft 1906, 1923), Anapus sielos (Vom Jenseits der Seele 1918), Šiapus sielos (Vom Diesseits der Seele 1923), Atsiminimų knyga (Buch der Erinnerung 1946), Mano Aš, sapnas, mirtis (Das Ich, der Traum, der Tod 1947).
384