Robespierre Maximilien (Maksimiljenas Robespjèras), tikr. Maximilien François Marie Isidore de Robespierre 1758 05 06Arras 1794 07 28Paryžius, Prancūzijos revoliucijos veikėjas. Teisininkas. A. Robespierre’o brolis.

Politinės veiklos pradžia

Studijavo Paryžiaus Liudviko Didžiojo licėjuje, 1780 baigė teisę Paryžiaus universitete. Vėliau Arrase dirbo advokatu. Garsėjo altruizmu, parama vargšams, tapo fanatišku J.‑J. Rousseau idėjų šalininku, parašė keletą veikalų teisės ir moralės klausimais. 1789 Generalinių luomų (1789 07 pasiskelbė Steigiamuoju susirinkimu) deputatas nuo trečiojo luomo. Steigiamajame susirinkime pasižymėjo oratoriaus gebėjimais, nuosekliu demokratinių laisvių gynimu. Negaudamas pritarimo aktyviai veikė radikaliame jakobinų klube (nuo 1790 04 klubo pirmininkas). Tapo populiarus Prancūzijos monarchijos kritikas ir demokratinių reformų šalininkas. 1791 Steigiamajam susirinkimui paleidus save, M. Robespierreʼas išliko politiškai aktyvus. 1792 08 nuvertus Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI valdžią, tapo Nacionalinio konvento (veikė 1792 09 20–1795 10 26) deputatu nuo Paryžiaus; aršiai kovojo su nuosaikiąja frakcija – žirondistais, kvietė nubausti Liudviką XVI mirtimi.

Maximilien Robespierre (aliejus, apie 1790, nežinomas dailininkas, Carnavalet muziejus Paryžiuje)

Jakobinų diktatūra

1793 06 M. Robespierreʼas, remiamas J. P. Marato raginamų paryžiečių, pasiekė, kad žirondistai būtų išvyti iš Nacionalinio konvento. Nuo 1793 07 buvo revoliucinės valdžios centro – Visuomenės gelbėjimo komiteto narys ir dažnai rotacijos būdu jo pirmininkas; nesant opozicijos greitai pradėjo kontroliuoti vyriausybę, vykdė nepasiturinčiųjų rėmimo politiką. Kovoje su kontrrevoliucija pasižymėjo kaip organizatorius, plačiai naudojo ir terorą (1794 04 giljotinuoti revoliucionierių lyderiai J. R. Hébert’as, G. J. Dantonas). Nuo 1794 05 Nacionalinio konvento pirmininkas; M. Robespierreʼui reikalaujant Konventas oficialia religija paskelbė J.‑J. Rousseau teorija paremtą Absoliuto kultą, tai papiktino ir katalikus, ir ateistus. M. Robespierreʼo agresyvios kalbos įbaugino daugelį Nacionalinio konvento deputatų ir jakobinų klubo narių. Prancūzijos kariuomenės pergalės lėmė, kad saugumo priemonės šalies viduje tapo ne tokios svarbios.

Suėmimas ir mirtis

1794 07 27 M. Robespierreʼas Nacionalinio konvento sąmokslininkų suimtas ir įkalintas Paryžiaus rotušėje. Konvento paskelbtas už įstatymo ribų mėgino nusižudyti. Jį rėmę Paryžiaus komunos kariniai daliniai išsisklaidė. Kitą dieną be teismo M. Robespierreʼas ir keliolika jo bendražygių buvo giljotinuoti.

-Maximilien Robespierre; -Maksimiljenas Robespjeras

2803

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką