Eminescu Mihai (Mihajus Eminèsku), tikr. pavardė Eminovici 1850 01 15Botoşani 1889 06 15Bukareštas, rumunų poetas. Žymiausias rumunų romantikas. 1869–72 studijavo filosofiją Vienos, 1873–74 Berlyno universitete. Priklausė studentų draugijai România jună. Nuo 1870 bendradarbiavo žurnale Convorbiri literare. Jame paskelbė eiliuotą literatūrinį manifestą, kuriame aukštino praeities didybę, smerkė gyvenamojo meto beidėjiškumą. 1874 apsigyveno Jasuose, dirbo bibliotekos direktoriumi, mokyklų inspektoriumi, laikraščio redaktoriumi. 1877 persikėlė į Bukareštą, iki 1883 bendradarbiavo konservatyviame laikraštyje Timpul.
Mihai Eminescu
Kūrybai įtakos turėjo A. Schopenhauerio filosofija. Eilėraščiuose (Vakaras ant kalno / Sara pe deal, Mėlynoji gėlė / Floare albastră, Ežeras / Lacul, Noras / Dorinţa, Toli nuo tavęs / Departe sunt de tine, Daug kartų, mylimoji / De cîte ori, iubito, Iš praeities bangų / Din valurile vremii, Šalia vienišų tuopų / Pe lîngă plopii fără soţ) ryšku žmogaus išgyvenimų ir gamtos dermė, kaitaliojami idealios meilės troškimo ir prarastos meilės ilgesio motyvai. Jiems būdinga tautosakiškumas, elegiškumas, muzikalumas. Eilėraščiuose (Glosa / Glossă, Melancholija / Melancolie, Daug metų jau praėjo / Trecut-au anii) vyrauja vienatvės, pasaulio sielvarto, mirties motyvai. Kosmogoninių mitų motyvais sukūrė eiliuotų kūrinių (Laiškas I / Scrisoarea I, Dako malda / Rugăciunea unui dac), poemų (Aušrinė / Luceafărul). Parašė novelių, pasakų, literatūrinių esė. M. Eminescu turėjo įtakos rumunų literatūrinės kalbos ir poetikos plėtotei. Kūrinių paskelbta lietuvių kalba.
2587