Ghalib Mirza (Mīrzā Ghālīb, Mīrzā Gālib, Mirza Gãlibas) 1797 12 27Agra 1869 02 15Delis, Indijos poetas. 1850–57 Didžiųjų Mogolų dinastijos imperatoriaus Bahadur šacho II rūmų istorikas, poetas. Rašė urdu ir persų kalba. Išgarsėjo gazelėmis. M. Ghalibo kūryboje vyrauja idėjos, kad pasaulis yra kančia, jis nepažinus, žmogus, valdomas likimo, ieško tiesos; įvaizdžiai ryškūs, natūralistiniai. Pirmasis urdu poezijoje aprašė meilę kaip individualų jausmą, pagrįstą asmenine patirtimi. Parašė įvairių žanrų poezijos (masnavių Gėlių šydas, Lyja perlais audros debesis, Vienuolyno žibintas, kasidų), istorinių (Penkios melodijos 1835, Vidurdienio saulė 1854) ir filologinių (Svaraus įrodymo paneigimas 1862) traktatų.
1069