Luzzatto Moše Chaim (Mošė Chaimas Lucãtas) 1707Paduva 1746 05 16prie Akko (mirė per maro epidemiją), žydų rašytojas, kabalistas. Rašė hebrajų kalba. Gerai išmanė klasikinius rabinų raštus, klasikines kalbas ir literatūrą, gyvenamojo meto Italijos kultūrą. Anksti ėmė gilintis į žydų misticizmą, maždaug nuo 1727 priklausė slaptam kabalistinių studijų būreliui. Italijos rabinai, įtardami būrelį esant artimą Šabtajaus Cvi erezijai, ėmė persekioti jo narius. 1735 M. Ch. Luzzatto buvo priverstas išvykti iš Italijos, jo raštai uždrausti ir sudeginti. Gyveno Amsterdame, nuo 1743 – Akkoje. Svarbiausi kabalistiniai M. Ch. Luzzatto raštai: Šimtas trisdešimt aštuoni išminties vartai, Mokslininkas ir mistikas (abu išleisti 1785), Antrasis Zocharas (parašytas aramėjų kalba; didžioji veikalo dalis dingusi). Dar parašė traktatų (Didis danguje, išleista 1886, Traktatas apie išgelbėjimą, išleista 1889), etinių raštų (Teisiųjų kelias 1740, Viešpaties kelias, išleista 1896, Proto pažinimas, išleista 1889), laiškų, eilėraščių (rankraščiai, dauguma dingo; būdinga Italijos hebrajų poezijos tradicija, kabalistiniai motyvai), eiliuotų dramos kūrinių: Samsono darbas (1727; apie tragiško likimo biblinį herojų Samsoną), Tvirta atrama (1737; italų pastoralinės dramos hebrajiškas variantas), Žodžiai teisiesiems (1743; alegorinė drama, kurioje apdainuojamas persekiojamas, bet galiausiai pergalę švenčiantis teisusis). Dramos veikalams būdinga religinės idėjos, mistika, 18 amžiaus italų literatūros įtaka. M. Ch. Luzzatto dramaturgija turėjo įtakos modernios pasaulietinės raštijos hebrajų kalba raidai ir 19 amžiaus Lietuvos žydų religiniam judėjimui Musar.
565