Mendelssohn Moses (Mozė Meñdelsonas) 1729 08 17Dessau 1786 01 04Berlynas, žydų filosofas. Haskalos pradininkas.
Gyvenimo faktai
Nuo 1742 gyveno Berlyne. Savarankiškai mokėsi kalbų, filosofijos. Dirbo namų mokytoju, buhalteriu, vėliau tapo fabriko bendravaldžiu. Bendravo su G. E. Lessingu. 1771 išrinktas Prūsijos mokslų akademijos nariu (Frydrichas II Didysis narystės nepatvirtino dėl jo kilmės).
Tyrimų sritys ir veikalai
Veikale Traktatas apie akivaizdumą metafiziniuose moksluose (Abhandlung über die Evidenz in metaphysischen Wissenschaften 1764, apdovanotas Prūsijos mokslų akademijos prizu) remdamasis G. W. Leibnizo, B. Spinozos, A. A. C. Shaftesbury idėjomis nagrinėjo tolerancijos, metafizikos ir estetikos problemas. Veikale Faidonas, arba Apie sielos nemirtingumą (Phädon, oder Über die Unsterblichkeit der Seele 1767) Platono ir G. W. Leibnizo argumentus apie sielos nemirtingumą papildė moralinės teologijos argumentais. Veikale Ryto valandos, arba Paskaitos apie Dievo buvimą (Morgenstunden, oder Vorlesungen über das Dasein Gottes 1785) plėtojo Dievo buvimo ontologinius įrodymus. Estetikoje tyrinėjo grožio psichologinė pojūtį.
Moses Mendelssohn (Antono Graffo paveikslo, 1771, kopija, aliejus, Žydų muziejus Berlyne)
Veikale Jeruzalė, arba Apie religinę galią ir judaizmą (Jerusalem, oder Über die religiöse Macht und Judenthum 1783) teigė, kad Biblijos įstatymai yra Dievo apreikšti ir turi amžinąją vertę. Gynė Apreiškimo ir proto suderinamumą. Skyrė universalias, tik protu įgyjamas ir dėl to visiems prieinamas tiesas, ir Įstatymo, apreikšto žydų tautai ir tik jai vienai privalomo, tiesas. Įstatymas, anot M. Mendelssohno, papildo universaliąją proto religiją.
Vertimai
Į vokiečių kalbą išvertė Penkiaknygę (1780–83, išleista hebrajų rašmenimis su komentarais, kuriuos parašė grupė mokslininkų), Psalmyną.