Naujàsis Piet Vèlsas (New South Wales), valstija Australijos pietryčiuose, prie Tasmano jūros. Valstijai priklauso Lordo Howe sala (apie 700 km į šiaurės rytus nuo Sidnėjaus).
Naujojo Pietų Velso plotas 801 400 km2. 8,07 mln. gyventojų (2021); yra australų aborigenų. Labiausiai apgyventa Australijos valstija. Centras – Sidnėjus (4,70 mln. gyventojų, 2021). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Newcastle’as (348,5), Central Coastas (325,3), Wollongongas (280,2), Maitlandas (90,6), Coffs Harbouras (51,1). Miesto gyventojų apie 86 %.
Naujojo Pietų Velso kranto linijos ilgis 1900 kilometrų. Krantai žemi, smėlėti, yra lagūnų. Paviršius daugiausia lygumos. Rytuose yra Didžiojo Vandenskyros kalnagūbrio dalis – Australijos Alpės (2228 m Kosciuškos kalnas – aukščiausias Australijoje). Subtropinis ir tropinis klimatas (jūrinis ir žemyninis). Maksimali liepos mėnesio temperatūra 15–18 °C, sausio 26 °C, minimali – atitinkamai 2–7 °C ir 16–21 °C. Per metus iškrinta 1000–13 000 mm kritulių, vakaruose – 200–300 milimetrų. Didžiausios upės – Murray (laivuojamas) su intakais Darlingu ir Murrumbidgee, t. p. Hawkesbury ir Hunteris. Lygumose retmiškiai ir pusdykumių savanos. Veisiasi vombatai, koalos, kengūros, peri keletas rūšių papūgų, emu. 14 nacionalinių parkų. Naujajame Pietų Velse yra 4 pasaulio paveldo gamtos paminklai (Didysis Mėlynųjų kalnų regionas, Willandros ežerų regionas, Lordo Howe salos, Gondwanos drėgnieji atogrąžų miškai).
Naujasis Pietų Velsas – ekonomiškai stipriausia Australijos valstija (sukuria apie 34 % Australijos BVP vertės). Ūkio svarbiausia šaka – žemdirbystė. Dirbamoji žemė užima apie 7 % Naujojo Pietų Velso teritorijos (daugiausia pietuose, Riverinos regione). Daugiausia auginama kviečiai, cukranendrės, vilnamedžiai, ryžiai, miežiai, sorgai, avižos, kukurūzai. Išplėtota vynuogininkystė, sodininkystė. Veisiama daugiausia avys, galvijai, kiaulės, naminiai paukščiai. Kasama akmens anglys (Sidnėjaus baseinas), cinko, švino, vario rūdos, auksas, sidabras, randama opalų, safyrų. Mašinų gamyba, metalo ir medienos apdirbimo, chemijos, poligrafijos, popieriaus, tekstilės, maisto pramonė. Pramonės įmonės susitelkusios Sidnėjuje ir aplinkiniuose miestuose. Turizmas. Tarptautinis oro uostas yra Sidnėjuje. Jūrų svarbiausi uostai – Sidnėjus, Newcastle’as, Port Kembla; daugiausia išvežama akmens anglys, javai.
Istorija
1770 atrado Dž. Kukas. Naujasis Pietų Velsas buvo pirmoji Australijoje įsteigta britų kolonija, didesnė nei dabartinė. Naujasis Pietų Velsas apėmė žemes nuo Yorko Kyšulio pusiasalio iki Van Diemeno salos (dabar Tasmanijos sala). Pirmieji čia apgyvendinti europiečiai buvo kaliniai ir jų prižiūrėtojai, vėliau (ypač nuo 1806) daugėjo laisvų žmonių. Didžiosios Britanijos vyriausybė, norėdama kad kolonija stiprėtų, skatino imigraciją. Nuo atvykėlių atneštų ligų (pirmiausia raupų) daug vietos aborigenų greitai išmirė. Imigrantai daugiausia vertėsi gyvulininkyste (augino avis). 19 a. ketvirtame–penktame dešimtmečiais europiečiai apgyvendino žemyninę Australijos dalį į šiaurę nuo Tasmanijos salos. 1851 ši teritorija atskirta nuo Naujojo Pietų Velso ir įkurta Viktorijos kolonija. 1859 nuo Naujojo Pietų Velso atskirtas Kvynslandas. Vėliau didesnių teritorijos pakitimų nebūta, tik 1908 į pietryčius nuo Sidnėjaus federacinė vyriausybė išskyrė plotą būsimai Australijos sostinei Kanberai. 1901 Australiją paskelbus dominija Naujasis Pietų Velsas tapo valstija. Labai nukentėjo nuo 20 a. ketvirto dešimtmečio pasaulinės ūkio krizės, bet per II pasaulinį karą atsigavo. Dėl vyriausybės imigracinės politikos po karo atsikėlė daug imigrantų iš Europos, Artimųjų Rytų, Pietų Amerikos, Azijos. Iš pradžių atvykėlius siekta asimiliuoti, vėliau vyriausybė ėmė kurti daugiakultūrę bendruomenę. Ūkis beveik nuolat augo, Naujasis Pietų Velsas tapo ekonomiškai stipriausia Australijos dalimi. Dėl gyventojų švietimo ir spaudžiant pasaulio viešajai nuomonei 20 a. antroje pusėje labai keitėsi požiūris į aborigenus, juos nustota laikyti neverta dėmesio, nykstančia rase, kuriamos įvairios ekonominės ir kultūrinės paramos programos.