Nâzım Hikmet

Nâzım Hikmet (Nazmas Chikmètas) 1902 01 20Salonikai 1963 06 03Maskva, turkų rašytojas, dramaturgas. 1917–19 mokėsi karinio jūrų laivyno mokykloje Stambule. 1921–28 su pertraukomis gyveno Maskvoje. 1922 įstojo į komunistų partiją. Bendravo su V. Majakovskiu. Nuo 1928 gyveno Turkijoje. Aktyviai dalyvavo šalies komunistų politinėje veikloje. Už tai 1938–51 kalėjo. Amnestuotas. Nuo 1951 gyveno Sofijoje, Varšuvoje, Maskvoje. 1951 Nazımui Hikmetui atimta Turkijos pilietybė, jo kūryba maždaug iki septintojo dešimtmečio vidurio buvo oficialiai uždrausta.

Nazım Hikmet

Kūryba

Sukūrė poezijos (eilėraščių rinkiniai Saulę geriančių baladė / Güneşi içenlerin türküsü 1928, 835 eilutės / 835 satır 1929, Miestas, netekęs balso / Sesini kaybeden şehir 1931, Telegrama, atnešta naktį / Gece gelen telgraf 1932, Portretai / Portreler 1935, Iš keturių kalėjimų / Dört hapisaneden, Rubajatai / Rubailer, abu 1966, eilėraščių ciklas Mano šalies žmonių veidai / Memleketimden insan manzaraları 5 d. 1966–67), poemų (Džokonda ir Si Ja U / Jokond ile Si-Ya-U 1929, Laiškai Tarantai Babu / Taranta Babu’ya mektublar 1935). Nazımas Hikmetas kūrė proletarinius revoliucinius eilėraščius. Jiems būdinga gamtos grožio, paprastų žmonių vargo, skurdo, socialinės neteisybės motyvai, gausu detalių buities aprašymų, neįprastų metaforų ir palyginimų, ryšku hiperbolizavimas, satyra; reiškėsi kaip poetas agitatorius, politinės poezijos kūrėjas, kai kurių kūrinių meninę vertę menkina lozunginis kalbėjimas, deklaratyvus politinis angažuotumas, sociologinis tikrovės interpretavimas, ideologinės schemos. Sukūrė silabinės eilėdaros poezijos, laisvųjų eilių, kai kurie eilėraščiai artimi rusų avangardizmo, ypač futuristų, poezijai, padarė didelę įtaką turkų moderniosios poezijos plėtotei. Parašė pjesių (Kaukolės / Kafatası 1932, Numirėlio namas / Bir ölü evi 1932, Visų užmirštas / Unutulan adam 1935, lietuvių kalba pastatyta 1960, Legenda apie meilę / Bir aşk masalı 1948, lietuvių kalba pastatyta 1967, pagal šią pjesę V. Barkauskas 1975 sukūrė to paties pavadinimo operą, libretas V. Mikštaitės, Keistuolis / Enayi 1955, lietuvių kalba pastatyta 1959). Nazımo Hikmeto draminė kūryba artima B. Brechto epinio teatro teorijai ir poetikai, yra kaukių komedijos, turkų šešėlių teatro, teatrinio grotesko, pamfleto elementų. Dar parašė eiliuotą romaną Kodėl Benerdžis nusižudė (Benerci kendini niçin öldürdü 1932), sukūrė kino scenarijų, dramos ir literatūros teorijos veikalų. Pagal Nazımo Hikmeto kūrinius sukurta televizijos filmų, animacinių filmų, pastatytas baletas. Lietuvių kalba paskelbta Nazımo Hikmeto autobiografinis romanas Romantika (1964), poezijos.

Hikmet